vekiančiųjų mãsių dsnis, pastovioje temperatūroje cheminių reakcijų greitis proporcingas reaguojančių medžiagų molinių koncentracijų sandaugai v = k·CA·CB; čia CA, CB – reaguojančių medžiagų koncentracijos (mol/l), k – reakcijos greičio konstanta, priklausanti nuo reaguojančių medžiagų kilmės, temperatūros ir katalizatoriaus poveikio, bet nepriklausanti nuo reaguojančių medžiagų koncentracijos. Kuo didesnė reaguojančių medžiagų koncentracija, tuo daugiau dalelių aktyvių susidūrimų, per kuriuos įvyksta cheminė reakcija. Veikiančiųjų masių dėsnis taikomas ir heterogeninėms reakcijoms. Šių reakcijų greitis priklauso nuo ištirpusių ir dujinių medžiagų koncentracijos, bet nepriklauso nuo kietųjų medžiagų koncentracijos. Pvz., sieros degimo reakcijos greitis priklauso tik nuo deguonies koncentracijos: S + O2 → SO2; v = k[O2]. Veikiančiųjų masių dėsnis t. p. nusako pradinių medžiagų ir reakcijos produktų koncentracijų santykį cheminės pusiausvyros sąlygomis.
Veikiančiųjų masių dėsnį 1867 suformulavo Cato Maximilianas Guldbergas ir Peteris Waage (abu Norvegija).