veksmo tapýba (angl. action painting), gèsto tapýba, abstrakčiosios tapybos stilius, abstrakčiojo ekspresionizmo atmaina. Susiklostė 20 a. 5 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, įtakos turėjo informel. Vienas pradininkų – J. Pollockas, kūryboje išplėtojęs dripingą. Terminą sukūrė ir jį apibrėžė dailės kritikas H. Rosenbergas (1906–78) žurnale Art News 1952 išspausdintoje esė Amerikos veiksmo tapytojai (The American Action Painters). Tapytojai savo psichines būsenas siekė išreikšti abstrakčiomis, itin ekspresyviomis meninėmis priemonėmis – spontaniškais automatiškais potėpiais, dažniausiai dažų varvinimu, taškymu ar pylimu ant drobės, ją paversdami kūrybinio veiksmo realia vieta. Žymesni atstovai: W. De Kooningas, F. Kline’as, G. Mathieu. Susidomėjimas veiksmo tapyba sumažėjo 6 dešimtmečio pabaigoje.
-action painting; -gestinė tapyba