Veiveria, miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Prienų; seniūnijos, parapijos centras. 1027 gyventojai (2021).

Netoli Veiverių eina Via Baltica automobilių magistralė. Šv. Liudviko bažnyčia (1853; yra vertingų skulptūrų, tarp jų – Nukryžiuotasis 19 amžius). Pašto stoties pastatų kompleksas (19 a.): paštas, arklidė, ratinė. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, Tomo Žilinsko gimnazija (1918–25 progimnazija, 1925–52 gimnazija, 1952–2006 vidurinė mokykla), A. Kučingio meno mokykla, biblioteka (nuo 1941). Krašto istorijos atminties muziejus, partizano J. Lukšos ekspozicija (nuo 2008). Paminklai T. F. Žilinskui (pastatytas 1931, skulptorius A. Aleksandravičius), J. Lukšai-Daumantui (1996; autorius V. Cikana). Netoli Veiverių miestelio supiltas Skausmo kalnelis ir pastatytas paminklas pokario partizanams.

Veiverių herbas

Istorija

A. Kučingio meno mokykla (buvęs pašto stoties pastatų kompleksas) Veiveriuose

Minimi nuo 18 a. pradžios. Sparčiau ėmė augti 1815 pastačius pašto stotį prie Kauno–Varšuvos plento (uždaryta 1861, nutiesus Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį). 1818 pastatyta bažnyčia, 1822 buvo parapinė mokykla. 1863 apylinkėse veikė sukilėlių būrys, įvyko jo susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomene. 1866 buvusios stoties patalpose įkurti pedagoginiai kursai (nuo 1872 Veiverių mokytojų seminarija) tapo lietuvybės židiniu (daugiausia mokytojo T. F. Žilinsko pastangomis). 1867–1950 Veiveriai buvo valsčiaus centras. 19 a. antroje pusėje veikė valdinė pradžios mokykla. 1905 įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, 1907 surengtas pirmasis miestelyje lietuviškas vakaras.

Lietuvai atkūrus valstybę (1918) Veiveriuose veikė liaudies universitetas, paštas, vaistinė, kooperatyvas, pieninė, motorinis malūnas. 1935 Veiveriai buvo Suvalkijos valstiečių streiko vienas centrų.

1944–53 apylinkėse veikę Tauro apygardos partizanai kelis kartus užėmė Veiverius, 1947 09 24 prie jų NKVD susekė ir sunaikino Birutės rinktinės štabą.

Sovietų okupacijos metais Veiveriai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2004 patvirtintas Veiverių herbas.

1827 buvo 249, 1897 – 921, 1923 – 813, 1959 – 693, 1970 – 775, 1979 – 859, 1989 – 1003, 2001 – 1100, 2011 – 1167 gyventojai.

paminklas T. F. Žilinskui prie buvusios Veiverių mokytojų seminarijos pastato (atidengtas 1931 06 30, skulptorius A. Aleksandravičius)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką