Veličkos druskos kasykla

Velčkos drùskos kasyklà (Kopalnia soli Wieliczka), akmens druskos kasykla Lenkijoje, Veličkoje, į pietryčius nuo Krokuvos. Viena seniausių druskos kasyklų Europoje (eksploatuota nuo 13 a. iki 1996). Akmens druskos (halito) klodai susiformavo ankstyvajame neogene (miocene; prieš apie 15 mln. metų). Jie sudaro apie 10 km ilgio ir 0,5–1,5 km pločio juostą, plytinčią vakarų–rytų kryptimi palei šiaurinę Karpatų ribą. Apie 3000 kasaviečių jungiančių tunelių ilgis daugiau kaip 300 km, gylis 327 m, tūris 7,5 mln. m³. Veličkos druskos kasykla sudaro 9 lygiais išsidėstę kasybos kameros, šuliniai, ežerai ir jungiančiosios galerijos. Oro temperatūra 9–12 °C, didelis oro drėgnis ir jonizacija. 1826–46 kasykloje veikė požeminė gydykla. 1964 įrengta alergologijos sanatorija (211 m gylyje), 1974 – viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių reabilitacijos patalpa (135 m gylyje).

Veličkos kasavietes jungiančių tunelių ilgis daugiau kaip 300 km

antrinės kristalizacijos druskos kristalai

2000 įsteigtas požeminis (70–114 m gylyje) gamtos rezervatas Kristalų grotos (Groty kryształowe, plotas 1,04 ha), kurį sudaro Aukštutinė (706 m³) ir Žemutinė (1000 m³) grotos; saugoma požeminio druskos karsto formos ir dideli akmens druskų kristalai. Nuo 19 a. 64–135 m gylyje veikia 3 lygių turistinė trasa (ilgis 3,5 km), nuo 1951 – požeminis kasybos muziejus (apie 1 mln. turistų per metus). Lankoma 20 kamerų, kai kuriose jų įrengtos koplyčios, tarp jų – seniausia požeminė Šventojo Antano koplyčia (1698) ir didžiausia pasaulyje požeminė – Šventosios Kingos koplyčia (ilgis 54 m, plotis 18 m, aukštis 12 metrų). Kasykloje vyksta tarptautinė mineralų, fosilijų ir bižuterijos mugė (nuo 1996). Pasaulio paveldo vertybė (1978; kartu su Bochnios druskos kasykla).

Veličkos druskos kasykla (kasybos įrankiai)

požeminių grotų sutvirtinimai

požeminis ežeras

-Wieliczka

1576