Velikij Ustiug

Velikij Ustiug (Velkij Ùstiugas, Didỹsis Ùstiugas), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurės vakaruose, Vologdos srityje, į pietus nuo Kotlo, prie Suchonos ir Jugo upių; rajono centras. 31 019 gyventojų (2020). Upių uostas. Per Velikij Ustiugą eina Archangelsko–Kostromos plentas. Oro uostas. Laivų statyba ir remontas. Metalo, medienos apdirbimo, popieriaus, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto pramonė, sidabro gaminių, baldų gamyba. Kraštotyros (1918), istorijos, architektūros ir dailės muziejus draustinis; 27 architektūros paminklai (17–18 a.), tarp jų – Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, cerkvė (1648), Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno soboras (1653), Švč. Trejybės vienuolyno soboras (1659).

Velikij Ustiug

Istorija

Pirmoji gyvenvietė įkurta 12 amžiuje. Pirmą kartą paminėtas 1207, 1364–1474 buvo Ustiugo kunigaikštystės sostinė. Naugardui ir Maskvai kovojant dėl šiaurinių žemių Ustiugas palaikė Maskvą. Nuo 1328 priklausė Maskvos kunigaikštystei, buvo įtvirtintas.

16 a. prarado turėtą karinę reikšmę, dėl patogios geografinės padėties suklestėjo prekyba su Sibiru, miestas buvo įtrauktas į opričninos miestų sąrašą. Nuo tada vadinamas Didžiuoju.

18 a. pradžioje neteko prekybinės reikšmės, prarado administracinio centro teises. Kilę gaisrai sunaikino beveik visą miestą. 1719–80 Ustiugo provincijos centras, 1780–19 a. – Ustiugo apskrities centras, 1918–29 – Šiaurės Dvinos gubernijos centras.

Velikij Ustiug