Velsas

Vèlsas (angl. Wales, valų k. Cymru; Keri), Jungtinės Karalystės istorinė ir geografinė sritis prie Airijos jūros. Užima Didžiosios Britanijos salos pietvakarinę dalį (Velso pusiasalį) ir Anglesey salą. Rytuose ribojasi su Anglija.

Snowdonijos nacionalinis parkas

Plotas 20 798 km² (8,5 % Jungtinės Karalystės ploto). 3,11 mln. gyventojų (2021; apie 4,6 % Jungtinės Karalystės gyventojų). Centras – Cardiffas. Velsas suskirstytas į 22 apygardas.

1

Velso pusiasalio krantai vingiuoti, uolėti. Didžiąją dalį Velso paviršiaus užima Kambro kalnai (didžiausias aukštis – 1085 m, Snowdono kalnas). Rytinėje ir pietinėje pakrantėse bei didžiųjų upių slėniuose plyti lygumos. Klimatas vidutinių platumų jūrinis (vėsios vasaros ir švelnios žiemos). Sausio mėnesio vidutinė temperatūra Velso šiaurėje 4 °C, pietuose – 6 °C, liepos atitinkamai 13 °C ir 16 °C. Per metus iškrinta 1000 mm, kalnų vakariniuose šlaituose – 1800 mm kritulių. Didžiausios upės – Wye (valų k. Gwy, 215 km; žemupiu eina Velso ir Anglijos riba, pietuose), Towy (Tywi, 120 km), Teifi (117 km), Dee (Dyfrdwy, 110 km, dalis Anglijoje; žemupiu eina Velso ir Anglijos riba, šiaurėje). Kalnų viršūnėse vyrauja žolinė augalija su viržynais, slėniuose ir žemutiniuose kalnų šlaituose auga plačialapių (ąžuolų, bukų, uosių) miškai. Snowdonijos, Pembrokeshire Coasto, Brecon Beaconso nacionaliniai parkai ir kitos saugomos teritorijos.

Velso gyventojai daugiausia valai (57,5 % Velso gyventojų, 2011) ir anglai. Gyventojų vidutinis tankis 149,4 žm./km² (2021). Daugiau kaip 70 % gyventojų susitelkę miestuose, Velso pietinėje dalyje.

2

Velso ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir turizmas. Veisiama avys, galvijai. Sodininkystė. Išplėtota spalvotoji metalurgija (vario, cinko, nikelio lydymas), metalo apdirbimo, chemijos, tekstilės, maisto pramonė.

Aberystwythas – miestas Velso vakaruose

Istorija

Dabartinio Velso teritorijoje prieš 230 000 m. jau gyveno neandertaliečiai. Prieš 31 000–29 000 m. apsigyveno Homo sapiens, apie 9 a. pr. Kr. – keltų gentys. 1 a. po Kr. teritoriją užkariavo romėnai, išsikraustė 5 amžiuje. Per anglosaksų užkariavimus (5–6 a.) ir normanų užkariavimus (11 a.) į Velsą buvo išstumta daug britų. 1282–83 Velsas nukariautas Anglijos karaliaus Eduardo I, 1301 perduotas kaip lenas sosto įpėdiniui Eduardui II. 1536 sujungtas su Anglija, bet išsaugojo savo pavadinimą, specifiką, kalbą (valų kalba). 1707 Velsas tapo Didžiosios Britanijos karalystės, 1801 – Jungtinės Karalystės dalimi. 19 a. Pietų Velse sparčiai plėtojosi anglių pramonė ir juodoji metalurgija. 1996 Velsas suskirstytas į 22 grafystes. Vykdant devoliuciją 1999 įkurta Nacionalinė Velso asamblėja (turi teisę priimti įstatymus, galiojančius Velso teritorijoje; būstinė Cardiffe).