veltėdžiãvimas, sociãlinis parazitzmas, gyvenimo būdas, kai asmuo ar socialinė grupė gyvena ne iš savo darbo ar nuosavo kapitalo pajamų ir vengia dirbti (siekia gauti pašalpą, paramą ar kitokią piniginę išmoką). Veltėdžiaujantieji tokiu būdu išnaudoja kitą asmenį ar asmenų grupę, dažniausiai yra linkę į nusikaltimus (vagystę, plėšimą, chuliganizmą ir kita). Kai kuriose socialistinėse valstybėse už veltedžiavimą buvo baudžiama. SSRS pagal 1961 įsakymą Dėl sustiprintos kovos su asmenimis (dykūnais, veltėdžiais, parazitais), vengiančiais visuomenei naudingo darbo ir gyvenančiais antivisuomeninį parazitinį gyvenimą liaudies teismas ar dirbančiųjų kolektyvas visuotiniu sprendimu pilnamečiui darbingo amžiaus asmeniui už veltedžiavimą galėjo skirti ištrėmimo ir turto konfiskacijos bausmes (1964 remiantis šiuo įsakymu buvo ištremta daugiau kaip 130 000 asmenų). Šiuo įsakymu taip pat buvo remtasi siekiant susidoroti su disidentais ir politiniais priešininkais, kurie dažniausiai buvo intelektualai ir dažniausiai nuolatinių darbo pajamų neturėjo. Gyvenančiu ne iš darbo pajamų laikytas asmuo, kurio nedarbo pajamos (lėšos, gaunamos iš azartinių žaidimų, būrimo, prašinėjimo, smulkios spekuliacijos ir neteisėtų kitų užsiėmimų) sudarė pagrindinį ar vieną svarbiausių pragyvenimo šaltinių.
LIETUVOJE sovietinės okupacijos metais buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už ilgalaikį (daugiau kaip 4 mėnesių iš eilės arba daugiau kaip 4 mėnesių per metus) pilnamečio darbingo asmens gyvenimą ne iš darbo pajamų vengiant visuomenei naudingo darbo.
640