Venecijos stiklas

taurė su dangčiu (spalvotas stiklas, emalis, auksavimas, 15 a. pabaiga, Viktorijos ir Alberto muziejus Londone)

Venècijos stklas, Venecijos ir jos apylinkių dirbtuvių meninio stiklo dirbiniai – įvairiomis technikomis sukurti ir dekoruoti indai, veidrodžiai, šviestuvai, bižuterija. Dirbinius pradėta kurti 13 a. pagal Bizantijos ir Sirijos meninio stiklo pavyzdžius. 13 a. pabaigoje saugantis gaisrų daugelis Venecijos stiklo dirbtuvių perkelta į Murano salą. 16 a. sukurta plonasienių, grakščių siluetų ąsočių, grafinų, bokalų, vazų (dažniausiai gyvūnų pavidalo), murinų, ištobulintas baltos spalvos, pusiau skaidrus (vadinamasis lattimo), balsvas, opalo atspalvio stiklas, krištolas, filigrano stiklas, milefjoris. 17–18 a. gaminti įmantrių formų ir dekoro avantiūrino stiklo, milefjorio, rudo stiklo su įlydytomis metalo plokštelėmis dirbiniai. 19 a. vidurio Venecijos stiklo tradicijas atgaivino Salviati šeimos dirbtuvės (įkurtos 1859 Venecijoje), kartojusios 16–17 a. Venecijos stiklo formas ir dekorą.

Nuo 20 a. moderniais originaliais dirbiniais garsėja bendrovės Pauly & C.–Compagnia Venezia Murano (įkurta 1919), P. Venini (veikė 1921–85), Barovier & Toso (įkurta 1936, visos Venecijoje).

Murano stiklas