Venesuèlos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Venesuelos BVP struktūra (2012)
Venesuela – ekonomiškai vidutiniškai išsivysčiusi valstybė. Ūkio svarbiausia šaka – kasyba. 2013 BVP sudarė 382,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 408,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 13 600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 11 600 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija 21,1 % (2012). Užsienio skola 75,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2012).
Pramonė
Venesuelos svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Venesuela – viena turtingiausių pagal naftos išteklius pasaulio valstybių. Didžiausia dalis naftos ir gamtinių dujų gaunama Maracaibo naftingajame baseine; telkinių dar yra Anzoátegui, Monagaso, Falcóno, Apurės, Barinaso valstijose. Naftą ir gamtines dujas daugiausia gauna, perdirba, transportuoja ir eksportuoja bendrovė Petróleos de Venezuela S.A. Nuo 1912 (rasta nafta) iki 1980 Venesuela buvo turtingiausia Lotynų Amerikos valstybė (iki 1970 užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal naftos eksportą). Kasama geležies rūda (daugiausia Gvianos plokščiakalnyje; kasybos didžiausi centrai: Cerro Bolívaras, El Pao, Cerro San Isidro), boksitai (Bolívaro valstijoje), mangano ir volframo (Gvianos plokščiakalnyje), nikelio, titano, torio rūdos (Orinoco žemumoje), akmens anglys (Anzoátegui, Zulijos, Táchiros valstijose), auksas ir deimantai (Bolívaro valstijoje). Yra nedidelių magnezito, asbesto, fosforitų, sieros, vario, urano, cinko, švino, sidabro rūdų telkinių. Iš jūros vandens gaunama druska (Sucrės ir Falcóno valstijose). Naudingųjų iškasenų gavybos svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
| akmens anglys, tūkst. tonų | 7 500 |
| nafta (žaliavinė), tūkst. tonų | 126 600 |
| gamtinės dujos, mln. kubinių metrų | 28 000 |
| geležies rūda, tūkst. tonų | 30 100 |
| nikelio rūda, tūkst. tonų | 20 000 |
| boksitas, tūkst. tonų | 5 500 |
| auksas, kilogramų | 12 000 |
| fosfatai, tūkst. tonų | 400 |
| druska, tūkst. tonų | 350 |
| deimantai, karatais | 115 000 |
2012 Venesueloje pagaminta 127,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos (trečioji vieta Lotynų Amerikoje po Brazilijos ir Meksikos). 65 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės; didžiausia – Guri hidroelektrinė (instaliuotoji galia 10 300 megavatų; prie Caroní upės). Juodoji (geležies, plieno lydymas; Ciudad Guayanoje, Barquisimeto) ir spalvotoji (aliuminio lydymas; Ciudad Guayanoje, Uptatoje) metalurgija, naftos perdirbimo (Punta Cardóne, El Palito, Moróne), statybinių medžiagų (cemento), chemijos (plastikų, dažų, lakų, kosmetikos, mineralinių trąšų), farmacijos, tekstilės (medvilnės), avalynės, siuvimo, odos, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto (mėsos, pieno, aliejaus, malimo, konditerijos gaminių) pramonė. Mašinų ir automobilių gamyba (Karakase, Maracay, Valencijoje, La Victorijoje). Venesuelos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Pramonės svarbiausi centrai įsikūrę Venesuelos šiaurėje: Karakaso, Maracay, Valencijos ir Maracaibo apylinkėse. Federacinėje (sostinės) apygardoje ir Mirandos valstijoje sukuriama 60 % šalies pramonės produkcijos.
| automobilinis benzinas, tūkst. barelių | 85 000 |
| žibalas, tūkst. barelių | 120 |
| reaktyvinis kuras, tūkst. barelių | 32 000 |
| distiliacinė alyva, tūkst. barelių | 109 000 |
| mazutas, tūkst. barelių | 90 000 |
| cementas, tūkst. tonų | 11 000* |
| plienas, tūkst. tonų | 5 000* |
| aliuminis, tūkst. tonų | 355* |
* 2010
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima 2,85 % Venesuelos teritorijos. Daugiausia auginama javai (30 % visų pasėlių), pupiniai augalai (20 %), kukurūzai (daugiausia Zulijos, Portuguesos, Yaracuy valstijose), ryžiai (Portuguesos valstijoje), cukranendrės (Araguos, Carabobo, Laros, Yaracuy, Trujillo, Zulijos valstijose), agavos (Laros valstijoje), vilnamedžiai, bananai (Zulijos, Méridos, Yaracuy, Trujillo valstijose), arachiai (Yaracuy, Mirandos, Zulijos, Sucrės valstijose), citrinmedžiai (Carabobo, Mirandos, Monago valstijose), maniokai, kavamedžiai (Táchiros, Méridos, Trujillo valstijose), kakavmedžiai (Sucrės, Mirandos valstijose), sezamai, tabakai (Barinaso valstijoje), kokosai (Karibų jūros pakrantėse), ananasai (Laros, Trujillo, Táchiros valstijose), mangai (Carabobo, Araguos, Sucrės valstijose), daržovės (kalnuotuose regionuose). Venesuelos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, ožkos, naminiai paukščiai (daugiausia Orinoco žemumoje, kalnuose). Venesuelos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas. 2010 paruošta 6,4 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba. 2009 sugauta 310 400 tonų žuvų (daugiausia apvaliųjų sardinėlių, gelsvauodegių bei dryžųjų tunų) ir kitų jūrinių gyvūnų.
| ryžiai | 1 219,3 |
| kukurūzai | 3 378,4 |
| sorgai | 474,7 |
| bulvės | 431,1 |
| maniokai | 401,5 |
| batatai | 105,0 |
| cukranendrės | 9 500,0 |
| kokosai | 188,1 |
| alyvuogės | 327,8 |
| kopūstai | 112,3 |
| pomidorai | 196,3 |
| paprikos ir pipirai | 110,0 |
| svogūnai | 288,7 |
| morkos ir ropės | 199,7 |
| arbūzai | 179,6 |
| melionai | 200,0 |
| bananai | 412,1 |
| apelsinai | 400,0 |
| mandarinai | 75,0 |
| citrinos ir laimai | 51,6 |
| mangai | 74,6 |
| avokadai | 72,9 |
| ananasai | 371,4 |
| papajos | 132,3 |
| kavos pupelės | 72,2 |
| galvijai | 16 900 |
| kiaulės | 3 300 |
| avys | 550 |
| ožkos | 1 400 |
| vištos | 115 000 |
| arkliai | 510 |
| asilai | 440 |
| mulai | 72 |
| jautiena | 466,3 |
| kiauliena | 169,3 |
| vištiena | 848,1 |
| karvių pienas | 2 294,0 |
| vištų kiaušiniai | 159,8 |
Turizmas
Margaritos salos pakrantė
El Hachos krioklys Canaimos nacionaliniame parke
2009 Venesuelą aplankė 615 200 užsienio turistų. 2010 pajamos iš turizmo sudarė 618 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų (12 %), Ispanijos ir Kolumbijos (po 10 %), Italijos, Brazilijos (po 7 %), Argentinos, Vokietijos, Peru. Labiausiai turistų lankoma kurortai prie Karibų jūros, koralų rifai (Karibų jūros pakrantėse), Orinoco žemuma, Ángelio krioklys, Karakaso, Puerto La Cruzo, Porlamaro (Margaritos saloje), Canaimos, Coro, Méridos miestai.
Transportas ir ryšiai
2004 automobilių kelių buvo 96 200 kilometrų, iš jų 32 300 kilometrų su kieta danga; svarbiausi – La Guairos–Karakaso–Maracay–Valencijos–Puerto Cabello ir Ciudad Bolívaro–Ciudad Guayanos–Uptatos automobilių magistralės bei Maracaibo–Valeros–Méridos–San Cristóbalio, Valencijos–Barquisimeto–Maracaibo, Valencijos–Barinaso–San Cristóbalio, Karakaso–Barcelonos–El Tigrės–Ciudad Bolívaro plentai. 2008 geležinkelių buvo 806 kilometrai. Geležinkeliais daugiausia pervežama geležies rūda. Vidaus vandenų kelių apie 7100 kilometrų (2011). Laivuojama Orinoco upė ir Maracaibo ežeras. Jūrų svarbiausi uostai – La Guairos, Maracaibo, Puerto Cabello, Puerto La Cruzas. 2009 buvo įregistruota 338 jūrų laivai, prekybinio laivyno tonažas 1,0 mln. bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai: Maiquetíjoje (netoli Karakaso), Maracaibo, Barcelonoje, Maturíne, Porlamare, Ciudad Guayanoje. Dujotiekių yra 5941 kilometras, naftotiekių 7588 kilometrai (2013).
Bankai
2013 veikė Venesuelos centrinis bankas (Banco Central de Venezuela, įkurtas 1939, būstinė Karakase) ir 50 komercinių bankų (iš jų – 12 valstybinių). Didžiausi bankai – valstybiniai (abu Karakase) Venesuelos bankas (Banco de Venezuela, įkurtas 2009 iš vyriausybės nupirkto Ispanijos Santander antrinio banko) ir Banco Bicentenario (įkurtas 2009 iš vieno valstybinio ir trijų nacionalizuotų). Venesuelos piniginis vienetas – stiprusis bolivaras, lygus 100 sentimų, 2008 santykiu 1:1000 pakeitęs bolivarą (įvestas 1871). Karakaso vertybinių popierių birža (Bolsa de Valores Caracas, įkurta 1947).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2012 eksportuota prekių už 97,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 59,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama naftos, chemijos pramonės, žemės ūkio produktai, importuojama mašinos ir transporto įrenginiai, chemijos, farmacijos pramonės, žemės ūkio produktai. Eksportuojama į Jungtines Amerikos Valstijas (39 %), Kiniją (14 %), Indiją (12 %), importuojama iš Jungtinių Amerikos Valstijų (31 %), Kinijos (17 %), Brazilijos (9 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 į Venesuelą eksportavo prekių už 2,7 mln. litų.
2271
-Venesuelos pramonė; -Venesuelos žemės ūkis; -turizmas Venesueloje; -Venesuelos transportas; -Venesuelos bankai; -Venesuelos užsienio prekyba; -Venesuelos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Venesuelos konstitucinė santvarka
Venesuelos partijos ir profsąjungos
Venesuelos ginkluotosios pajėgos