Vérkių‑Raudóndvario miška yra Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijose, prie Verkių, Neries dešiniajame krante. Plotas 3400 ha, mišku apaugę 2950 hektarų. Susideda iš Verkių, Raudondvario, Augustų, Bagutiškių, Vanaginės, Gulbinų, Didžiosios Riešės, Kryžiokų, Tartokų miškų.
94 % masyvo yra valstybinės reikšmės miškai, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniam padaliniui (iki 2018 priklausė Vilniaus miškų urėdijai) ir Vilniaus miesto savivaldybei, kiti miškai – privatūs. Masyvas netaisyklingas, jame įsiterpę daug gyvenviečių, bendrijų sodų. Miškuose yra 7 tvenkiniai ir 6 ežerai (Žalieji ežerai); didesnieji: Gulbinas ir Balsys. Per masyvą teka Riešė ir Žalesa (Neries dešinieji intakai). Reljefas – pakili, vietomis kalvota lyguma. Prie Neries yra stačių šlaitų ir griovių. Miško augavietės derlingos ir nederlingos normalaus drėgnumo. 49 % miškų rekreaciniai II grupės, 42 % ekosistemų apsaugos II grupės, 8 % ūkiniai IV grupės ir 1 % rezervatiniai I grupės. Kultūrinės kilmės medynų 17 %. Pušynų yra 59 %, eglynų 19 %, ąžuolynų 9 %, beržynų 10 %, baltalksnynų 2 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 20 %, pusamžiai medynai 55 %, bręstantys 8 %, brandūs 17 %. Medynų vidutinis amžius 75 m., bonitetas I, 4, skalsumas 0,74, tūris 335 m3/ha, metinis prieaugis 7,5 m3/ha.
Verkių miškas
Didžioji masyvo dalis įeina į Verkių regioninį parką, vakarinėje dalyje yra Vanaginės geomorfologinis draustinis. Yra kultūros ir gamtos paveldo objektų: Verkių rūmų architektūros ansamblis su kraštovaizdžio parku, senųjų tvenkinių sistema (Verkiai), Verkių (Vilniaus) Kalvarijos (Jėzaus Kristaus kančios kelias), Trinapolio vienuolyno ansamblis, Europos parkas, Didžiųjų Gulbinų piliakalnis, Staviškių pilkapiai, Birelių akmuo, Tartokų atodanga, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio, Kryžiokų, Ežerėlių geomorfologiniai draustiniai, 20 miško buveinių (72,5 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų keliolika radimviečių.
2355
-Raudondvario miškas