vemachtas (vok. Wehrmacht < Wehr – gynyba + Macht – jėga), 1935–45 nacių Vokietijos ginkluotosios pajėgos. A. Hitlerio karinė priemonė užkariauti pasaulį.
Sudėtis ir vadovybė
Pradėtos kurti vietoj reichsvero, kai 1935 buvo įvesta visuotinė karinė prievolė pažeidžiant 1919 Versalio taikos sutartį. Karinės tarnybos trukmė – vieneri, nuo 1936 – dveji metai 18–45 metų vyrams. Sudarė sausumos kariuomenė (vokiečių kalba Heer; 1939 turėjo 26 000 pabūklų ir minosvaidžių, 3200 tankų), karinės oro pajėgos (Luftwaffe; 1939 buvo 4400 lėktuvų) ir karinis jūrų laivynas (Kriegsmarine; 1939 turėjo 115 laivų, 57 jų – povandeniniai). 1939 buvo daugiau kaip 4,6, 1944 – apie 11 mln. žmonių; 1935–45 tarnavo 18,2 mln. karių. Buvo pavaldus Reicho karo ministerijai, ją panaikinus nuo 1938 pajėgoms vadovavo Vyriausioji vermachto vadovybė (Oberkommando der Wehrmacht; sudarė štabas, Abveras, Ekonomikos ir ginkluotės, Bendrųjų vermachto reikalų valdybos); vyriausieji vadai: A. Hitleris (1935–45) ir K. Dönitzas (1945).
Veiksmai
Vermachto daliniai 1936 užėmė demilitarizuotą Reino zoną, 1938 – Austriją, 1939 – Čekoslovakiją ir Klaipėdos kraštą, dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare (1936–39) ir Antrajame pasauliniame kare (1939–45). Šio karo laikotarpiu vermachtas vykdė nacių Vokietijos ekspansiją: 1939 09 01 užpuolė Lenkiją (Lenkijos kampanija), greitai palaužė jos pasipriešinimą, 1940 okupavo Daniją, Norvegiją, Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, dalį Prancūzijos, pulta Didžioji Britanija. 1941 vermachto daliniai įvesti į Rumuniją, Bulgariją, nukariauta Jugoslavija ir Graikija, junginiai pasiųsti į Šiaurės Afriką padėti Italijai. Birželio 22 įsiveržė į SSRS. Vermachtas su Vokietijos sąjungininkių kariuomene vasarą ir rudenį užėmė Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, dalį Ukrainos, Moldaviją ir priartėjo prie Maskvos, bet 1941–42 Maskvos mūšį Vokietijos kariuomenė pralaimėjo. 1942 vasarą ji pasiekė Volgą ir Kaukazą, priartėjo prie Stalingrado; pralaimėjo 1942–43 Stalingrado mūšį ir 1943 Kursko mūšį. 1943 05 kapituliavo Šiaurės Afrikoje, rugsėjį okupavo Italijos didelę dalį. 1943 pabaigoje dėl SSRS kariuomenės kontrpuolimo vermachto daliniai pradėjo trauktis iš SSRS teritorijos (1944 pradžioje nuo Leningrado), spalio 2 numalšino Varšuvos sukilimą, iki lapkričio pasitraukė iš Graikijos. 1944 09 ir spalį Vokietijoje buvo paskelbta totalinė mobilizacija į vermachtą.
Iki 1944 12 Sąjungininkai Vokietijos karinius dalinius išstūmė iš Prancūzijos, Belgijos, vidurinės Italijos, dalies Olandijos. 1945 01 SSRS kariuomenei puolant (nuo Baltijos jūros iki Karpatų) vermachtas (sudarė 288 divizijos ir 24 brigados) iš užimtų teritorijų pradėjo trauktis, iki gegužės pradžios pasitraukė iš Olandijos, Hamburgo ir Liubeko apylinkių. Per 1945 04 Berlyno operaciją SSRS kariuomenė palaužė Vokietijos pasipriešinimą. Gegužę kapituliavo jos paskutiniai kariniai daliniai. Gegužės 8 vermachto vadovybė Berlyne pasirašė Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktą, kai kurie nacių kariniai veikėjai (K. Dönitzas, W. Keitelis) buvo nuteisti 1945–46 Niurnbergo procese, 1947–48 dar buvo teisiami vermachto gydytojai, Pietryčių fronto generolai, Vokietijos karinės vadovybės aukštieji kariškiai. Vermachtas oficialiai panaikintas 1946 08 20 Sąjungininkų kontrolės tarybos.
Lietuvoje
1941 pavasarį vermachto junginius pradėta aktyviai telkti Vokietijos–SSRS pasienyje: vien buvusio Klaipėdos krašto teritorijoje buvo dislokuotos 10 pėstininkų ir 3 tankų divizijos, Įsruties–Geldapės ruože – sausumos kariuomenės 16‑oji armija. 1941 06 22 šios pajėgos įžengė į SSRS okupuotos Lietuvos teritoriją. Iš SSRS kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso (dalis lietuvių karių, likusių Lietuvoje, rinkosi į korpuso buvusias dislokavimo vietas Vilniuje, jo apylinkėse, Pabradėje) vermachto vadovybės nurodymu liepos pabaigoje buvo suformuoti 4 batalionai (apie 7000 lietuvių karių), vėliau iš šio korpuso ir savanorių – policijos batalionai; 1944 dalis jų karių buvo išsiųsta į vermachto priešlėktuvinės gynybos dalinius Vokietijoje, kiti – į frontą Lietuvos teritorijoje, apie 2000 lietuvių karių su SSRS kariuomene kovėsi Kurše.
1944 05 Vietinės rinktinės dalis karių (apie 3500), nespėjusių pasitraukti, buvo paimti į vermachto priešlėktuvinės gynybos dalinius. 1944 07 iš savanorių Žemaitijoje buvo suformuota Tėvynės apsaugos rinktinė, pavaldi nacių Vokietijos karinei vadovybei. 1945 01 vermachto pagalbiniuose daliniuose tarnavo apie 5400 lietuvių. Per II pasaulinį karą vermachte kovėsi daugiau kaip 10 000 mobilizuotų lietuvių karių.
L: A. Martinionis Lietuviai vermachte, 1941–1945 Vilnius 1999; R. Absolon Die Wehrmacht im Dritten Reich 6 Bde. München 1969–95.