vernalizãcija (pranc. vernal – pavasarinis), jarovizãcija (rus. jarovyje – vasarojus), augalo reakcija į žemą teigiamą temperatūrą. Vieni augalai (žieminiai javai, dvimečiai ir kai kurie daugiamečiai augalai) negali užaugti ir derėti, jei žemos teigiamos temperatūros nebūna vystymosi pradžioje. Kiti augalai gali vystytis ir be žemos teigiamos temperatūros, bet tokia temperatūra jų vystymąsi paspartina. Trečios grupės augalai (tropiniai) auga aukštesnės temperatūros sąlygomis ir jų derėjimas visai nepriklauso nuo žemos teigiamos temperatūros. Žieminiai kviečiai ir rugiai gerai vystosi, jei jų daigai 35–50 d. būna 0–2 °C temperatūroje. Vasariniams miežiams, kviečiams, avižoms 2–5 °C temperatūros pakanka tolesniam vystymuisi, jei ji trunka 10–14 dienų. Augalai žemų teigiamų temperatūrų yra veikiami rudenį arba pavasarį, bet šį procesą galima atlikti ir dirbtinai, prieš tai sėklas sudaiginus. Klaidingai buvo teigiama (T. Lysenko), kad vernalizacija būtina visiems augalams ir kad jos pokyčiai nėra grįžtamieji bei vyksta tiktai daiguose. Atvirkščiai, morkų, kopūstų, dobilų daiguose vernalizacija nevyksta, javų vernalizacija gali vykti ne vien daiguose. Vernalizaciją galima panaikinti pakėlus temperatūrą arba sukelti ją, žemą temperatūrą pakeitus ištisiniu apšvietimu.
641