Verònos istòrija
Pirmieji gyventojai dabartinės Veronos teritorijoje apsigyveno neolito laikotarpiu. Gyvenvietė minima nuo 3 a. prieš Kristų. 89 pr. Kr. tapo Romos kolonija, 49 pr. Kr. – municipiju. 489 prie Veronos ostgotų karalius Teodorikas nugalėjo Romos samdinių germanų genties skirų vadą Odoakrą; Verona tapo viena Teodoriko rezidencijų.
Valdant langobardams nuo 569 buvo kunigaikštystės centras. 744–843 priklausė Frankų valstybei, jai žlugus tapo Italijos karalių rezidencija. 1136 mieste įkurta komuna. 1117 per žemės drebėjimą Verona buvo beveik visai sugriauta.
1167 įėjo į Lombardijos lygą. Mieste greičiau nei kitur susiformavo tironija. 1387 Verona prijungta prie Milano, 1405 – prie Venecijos respublikos.
Per 1630–31 maro epidemiją mirė 33 000 gyventojų (iš 54 000). 1796 užimta Napoleono kariuomenės, 1797 pagal Campo Formio taiką atiteko Austrijai. 1799 mieste Rusijos karvedys A. Suvorovas rinko jungtines pajėgas kampanijai prieš Napoleoną Italijoje. 1805 Verona atiteko Prancūzijai, Vienos kongreso nutarimu 1815 – Austrijai.
1866 tapo suvienytos Italijos dalimi. 1882 labai nukentėjo patvinus Adigės upei. Šaltojo karo laikotarpiu mieste buvo NATO Pietų Europos jungtinių sausumos pajėgų būstinė.
-Verona
2271