vestãlės (lot. Vestales), romėnų deivės Vestos šventyklos amžinosios ugnies saugotojos. Būdavo parenkamos 6–10 metų iš kilmingų šeimų, duodavo skaistybės įžadą – už jo sulaužymą gyvas užmūrydavo arba užkasdavo į žemę. Buvo laikomos neliečiamomis ir labai gerbiamos – vestalę įžeidęs buvo baudžiamas mirties bausme; jei kuri jų sutikdavo į bausmės vykdymo vietą vedamą mirčiai pasmerktą nusikaltėlį, jis būdavo paleidžiamas. Turėjo teisę laisvai disponuoti savo nuosavybe. Atitarnavusios 30 metų būdavo atleidžiamos nuo šių pareigų ir galėdavo tekėti – tuomet prarasdavo ypatingą socialinę padėtį.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką