Lietuvos gyvūnų globos draugijos Laukinių gyvūnų reabilitacijos centre klausoma šuns širdis

veterinãrija (lot. veterinaria), mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvūnų laikymą, pervežimą, naudojimą, priežiūrą, apsaugą, ligų diagnostiką ir gydymą, pašarų gamybą, perdirbimą, veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų gamybą, paskirstymą ir naudojimą. Veterinarijos objektas yra visi naminiai ir laukiniai gyvūnai, pašarai, vanduo, veterinariniai vaistai ir veterinarinės paskirties biocidai, gyvūnų laikymo vietos ir pervežimo priemonės.

Veterinarijos sritys

Skiriamos 3 veterinarijos disciplinų grupės. Veterinarinės medicinos studijų pagrindų disciplinos nagrinėja sveiko ir sergančio organizmo struktūrą ir veiklą, gyvūnų elgseną, ligų sukėlėjus, farmakologiškai aktyvių medžiagų poveikį organizmui (anatomija, biochemija, etologija, veterinarinė farmakologija, fizika, fiziologija, genetika, histologija, patologija, veterinarinė mikrobiologija, veterinarinė virusologija). Klinikinės veterinarijos (specialaus lavinimo) disciplinos nagrinėja gyvūnų ligas, jų nustatymo, profilaktikos ir likvidavimo būdus (epizootologija, veterinarinė parazitologija, gyvūnų vidaus ligos, veterinarinė chirurgija, veterinarinė akušerija, veterinarinė ginekologija). Veterinarinės higienos disciplinos nagrinėja gyvūnų ir maisto higienos klausimus (zoohigiena, veterinarinė higiena). Veterinarija siejasi su zootechnika, medicina, biologija, chemija ir kitais gamtos mokslais. Veterinarijos tyrimo duomenys padeda diagnozuoti gyvūnų ligas, mažinti jų sukeltus nuostolius, didinti gyvūnų produktyvumą. Tarptautinės veterinarijos organizacijos: Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Pasaulio veterinarijos asociacija ir Europos veterinarijos federacija.

Istorija

Gyvūnai pradėti gydyti nuo tada, kai jie buvo prijaukinti. Pirmųjų rašytinių žinių apie gyvūnų gydymą yra iš 4 a. prieš Kristų (Egiptas, Mesopotamija). Senovės Graikijoje gyvūnus gydė hipiatrai (mokslas buvo vadinamas hipiatrika). Kai kurias gyvūnų ligas aprašė romėnai, 1 a. Kolumela pirmasis pavartojo veterinarinės medicinos terminą. Viduramžiais veterinarija buvo menkai plėtojama. Mokslinė veterinarija atsirado kartu su medicinos, gamtos mokslų, technikos plėtote. 18 a. antroje pusėje Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje buvo įkurtos veterinarijos mokyklos, plėtojami veterinariniai tyrimai, parašyti pirmieji vadovėliai. Rusijos imperijoje 19 a. pradžioje Sankt Peterburgo, Maskvos medicinos ir chirurgijos akademijose buvo įkurti Veterinarijos skyriai. 1848 Tartu, 1851 Charkove pradėjo veikti veterinarijos mokyklos, kurios 1873 buvo pertvarkytos į veterinarijos institutus. 1873 Veterinarijos institutas atidarytas Kazanėje, 1889 – Varšuvoje.

2384

veterinarija Lietuvoje

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką