Molotov Viačeslav (Viačeslavas Mòlotovas), tikr. Skriabin 1890 03 09Kukarka (dabar Sovetsk, Kirovo sr.) 1986 11 08Maskva, SSRS valstybės veikėjas.
Nuo 1906 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos narys. 1912–13 bolševikų laikraščio Pravda sekretorius. Per Spalio perversmą (1917) buvo Petrogrado karinio revoliucinio komiteto narys. Nuo 1921 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto, nuo 1926 – Centro komiteto politinio biuro narys. 1921–30 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto sekretorius. 1930–41 SSRS liaudies komisarų tarybos (vyriausybės) pirmininkas. Rėmė J. Staliną šiam kovojant su L. Trockiu ir N. Bucharinu. Uolus žemės ūkio kolektyvizacijos ir Didžiojo valymo įgyvendintojas. 1939–49 užsienio reikalų liaudies komisaras (nuo 1946 ministras). Vadovavo deryboms su Vokietija, 1939 08 23 pasirašė Molotovo–Ribbentropo paktą, kuriuo SSRS ir Vokietija pasidalijo Rytų Europą įtakos sferomis.
Viačeslav Molotov
Per II pasaulinį karą 1941–45 Valstybės gynybos komiteto pirmininko (juo buvo J. Stalinas) pavaduotojas, 1942 sąjunginių sutarčių su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis derybininkas, dalyvavo Teherano konferencijoje (1943), Jaltos konferencijoje ir Potsdamo konferencijoje (1945).
1941–46 Liaudies komisarų tarybos pirmininko I pavaduotojas, 1946–57 Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas. 5 dešimtmečio pabaigoje pateko į J. Stalino nemalonę. Po šio mirties 1953–57 vėl užsienio reikalų ministras. 1957 už bandymą nušalinti N. Chruščiovą (vadinamoji antipartinė grupė) pašalintas iš valstybinės ir partinės valdžios. 1957–60 ambasadorius Mongolijoje. 1960–62 atstovavo SSRS Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (Vienoje). 1962 pašalintas iš SSKP (1984 sugrąžintas).