Videvùtis ir Brutẽnis, legendiniai prūsų vadai. Manoma, buvo istorinės asmenybės, vienos motinos, bet ne vieno tėvo (Videvučio vardas kildinamas iš indoeuropiečių uidh – tuštėti, trūkti, uidheua – našlė, plg. vokiečių Witwe, lotynų vidua, lenkų wdowa), legendose mitologizuoti. Minimi 15–16 a. vokiečių kronikininkų Erazmo Stelos (priskiria jiems religines ir politines funkcijas), S. Grunau, L. Davido. Anot jų, Brutenis buvo legendinio prūsų karaliaus Videvučio vyresnysis brolis, pirmas vyriausiasis žynys, krivių krivaitis. Pasakojama, 521 prūsų susirinkime Bruteniui pripažinta teisė atstovauti dievams, 523 jis paskelbęs dievų įstatymus, įkūręs Rikojotą, kuriame pradėtas Patolo, Perkūno ir Patrimpo kultas. Įstatymai skelbė, kad niekas be krivio krivaičio leidimo negali garbinti kitų dievų, krivis krivaitis privalo būti pripažintas visų aukščiausiu, po jo – karalius, kariai, tada visi kiti žmonės, atskleidė patriarchalinę teisę (vyras gerbiamas labiau už moterį, gali turėti 3 žmonas), teisinę ir socialinę tvarką (reglamentavo bausmes už įvairius nusikaltimus). Senatvėje Videvutis ir Brutenis pasiaukoję dievams – susideginę ant laužo Rikojote priešais Perkūno statulą.
Brutenis