Vidin

Vidin (Vdinas), miestas Bulgarijos šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Sofijos; srities centras.

Baba Vidos tvirtovė Vidine

35 800 gyventojų (2021).

Vidinas įsikūręs Dunojaus dešiniajame krante, priešais Rumunijos miestą Calafatą; abu miestus jungia geležinkelio ir automobilių Naujosios Europos tiltas (pastatytas 2013, ilgis 1791 m). Upių uostas. Geležinkelis į Sofiją, plentai į Sofiją, Paračiną, Belgradą (abu Serbijoje), Craiovą, Bukareštą (abu Rumunijoje). Oro uostas. Chemijos (sintetinio pluošto, padangų), keramikos, siuvimo, tekstilės, avalynės, maisto, tabako pramonė, mašinų, baldų gamyba. Turizmas; balneologinis kurortas. Chemijos institutas. Miesto, istorijos, etnografijos muziejai. Teatras. Filharmonija. Meno galerija (įkurta 1961).

Architektūra

Baba Vidos tvirtovė (10 a. antra pusė–14 a.), Vidino tvirtovė (1690–1720), egzarcho Antimo I mauzoliejus (1934, architektas I. Popovas). Sakraliniai pastatai: mečetė (18 a. pabaiga–19 a. pradžia), Šv. Pantaleono (1636), Šv. Mikalojaus Stebukladario (1926, architektas K. Nikolovas) cerkvės, sinagoga (1894), Šv. Demetrijo soboras (1900).

Istorija

Miesto pradžia – keltų gyvenvietė Dunonija. Jos vietoje 1 a. romėnai įkūrė Bononijos tvirtovę – ji tapo svarbiu Aukštutinės Mezijos provincijos centru. Nuo 7 a. vadintas Bedinu. 9–10 a. priklausė Bulgarijai, 11 a. – Bizantijai, nuo 12 a. pradžios – vėl Bulgarijai. Nuo 870 vyskupijos centras. 10–14 a. pastatyta tvirtovė (vadinta Baba Vida). 1363–96 Vidino karalystės sostinė. 1396 nukariautas Osmanų imperijos. 15–19 a. administracinis ir karinis strateginis centras, 1794–1807 prieš sultoną sukilusio pašos Osmano Pazvantoğlu rezidencija. Nuo 1878 priklauso Bulgarijai. 1885 apsiaustas, bet neužimtas Serbijos kariuomenės.

-Dunonia; -Dunonija; -Bononia; -Bononija; -Bedinas

2271