Vidinė Mongolija

Vidnė Mongòlija (Nei Mongol Zizhiqu), autonominis rajonas Kinijos šiaurėje. Šiaurėje ribojasi su Mongolija, šiaurės rytuose – su Rusija. Plotas 1177,5 tūkst. km². 25,5 mln. gyventojų (2013); gyvena daugiausia kinai (apie 80 % Vidinės Mongolijos gyventojų), mongolai (16,5 %), dar yra mandžiūrų, chuėjų, evenkų, korėjiečių, rusų ir kitų. Centras – Hohhotas (857 800 gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Baotou (1481,3), Čifengas (440,7), Dziningas (299,1). Oficialios kalbos – kinų ir mongolų. Miesto gyventojų apie 50 %. Gyventojų vidutinis tankis 21,27 žm./km². Vidinė Mongolija suskirstyta į 12 administracinių vienetų.

Vidinės Mongolijos pietuose plyti Ordoso plynaukštė ir Inšano kalnai (didžiausias aukštis – 2400 m), šiaurės rytuose – Didžiojo Chingano kalnai, šiaurėje – Hulunbuiro, rytuose – Silingolo ir Ju Udo, vakaruose – Alašano plynaukštės, šiaurės vakaruose ir vakaruose – Gobio bei Alašano dykumų dalys. Klimatas vidutinių platumų ir subtropinis žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –10 °C (pietuose) iki –30 °C (šiaurėje), liepos – 20 °C. Per metus dykumose iškrinta apie 50 mm, plynaukštėse apie 300 mm, kalnuose apie 500 mm kritulių. Būna smėlio audrų. Dauguma upių periodinės, baigiasi smėlynuose. Didžiausia upė – Huanghe. Didžiausias ežeras – Dalainoras (plotas 2400 km²; druskingas). Vidinės Mongolijos šiaurės rytuose vyrauja kaštonžemiai, Didžiojo Chingano kalnų šlaituose – juodžemiai, Huanghės slėnyje – šlynžemiai ir salpžemiai, dykumose ir pusdykumėse – gipsažemiai, druskožemiai, yra kalkžemių ir pradžiažemių. Miškai užima apie 16 % teritorijos (daugiausia Didžiojo Chingano kalnų šlaituose). Vyrauja stepių ir pusdykumių augalija, daugiau kaip 1500 m aukštyje auga pušys, maumedžiai, beržai, drebulės. Kasama akmens anglys (Dongšengo baseinas), geležies rūda (Bajan Obo apylinkėse), siera, akmens druska, gaunama nafta ir gamtinės dujos. Yra niobio, cirkonio, berilio rūdų telkinių. Bajan Obo retųjų žemių elementų telkinys – vienas didžiausių pasaulyje. Iš išdžiūvusių druskingų ežerų gaunama įvairios druskos. Didžiausios elektrinės: Tuoketuo šiluminė elektrinė (galia 5400 MW, kūrenama akmens anglimis), Vandziadžai ir Longkou hidroelektrinės (galia 1080 MW ir 420 MW; abi Huanghės upėje); yra vėjo elektrinių parkų (bendra galia daugiau kaip 7300 megavatų). Juodoji metalurgija (Baotou – vienas didžiausių geležies ir plieno gamybos centrų Kinijoje), medienos apdirbimo (Didžiojo Chingano kalnų apylinkėse), chemijos (mineralinių trąšų), statybinių medžiagų (cemento), elektronikos, odos, tekstilės, maisto (cukraus) pramonė, mašinų, metalurgijos įrenginių gamyba. Balnų gamybos, kilimų, šilko audimo dailieji amatai. Daugiausia pramonės įmonių yra Baotou, Hohhote, Čifenge. Baotou retųjų žemių elementų aukštųjų technologijų industrinė plėtros, pasienio ekonominio bendradarbiavimo (Erenhote, Mandžouli), gamybos, ekonominės ir technologinės plėtros (abi Hohhote) zonos. Dirbamoji žemė užima daugiau kaip 6 % teritorijos. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, sorgai, soros, avižos, sezamai, linai, vilnamedžiai, cukriniai runkeliai, bulvės, saulėgrąžos, ryžiai. Veisiama galvijai, arkliai, kupranugariai, avys, ožkos, kiaulės. Laivuojama Huanghe (iki Baotou). Per Vidinę Mongoliją eina Landžou–Baotou–Hohhoto–Dziningo, Taijuano–Ulan Batoro (Mongolija) geležinkeliai ir plentai, Baotou–Bajan Obo geležinkelis, Dziningo–Pekino, Baotou–Siano, Pekino–Silinhoto, Pekino–Čifengo–Čangčuno plentai. Hohhoto tarptautinis oro uostas.

Istorija

1636 mongolų kunigaikštystes, apimančias dabartinės Vidinės Mongolijos teritoriją, pajungė Kinija. Ilgainiui Kinijai priklausanti ši Pietų Mongolijos teritorija pradėta vadinti Vidine Mongolija. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje vyko vietos gyventojų sukilimai. 1931–45 didesnę dalį Vidinės Mongolijos buvo okupavusi Japonija. 1945 08 SSRS ir Mongolijos kariuomenės su vietos partizanais japonus išvijo. 1947 05 01 įkurtas Vidinės Mongolijos autonominis rajonas. 1954 prie jo prijungtos buvusios Suijuano provoncijos, 1956 – mongolų gyvenamos Gansu provincijos žemės. 8 dešimtmečio pradžioje Kinijos valdžia Vidinės Mongolijos teritoriją labai sumažino, 1979 vėl padidino.