Vidjapati (Vidyāpati, Vidjãpatis), tikr. Vidyāpati Ṭhākura 1352Bisapi (Biharo valstija) 1448Bisapi (Biharo valstija), indų poetas. Rašė maithilių (vienas pirmųjų rašytojų), sanskrito ir kitomis kalbomis. Priklausė brahmanams. Apie 1370–1430 buvo Mithilos (Rytų Indija) karalių Kirti Singho, Dev Singho ir Šiv Singho dvaro poetas bei mokslininkas. Išgarsėjo lyrikos rinkiniais apie Krišnos ir Radhos meilę (1380–1406). Parašė dainų ir maldų Šivai bei kitiems hinduizmo dievams, epinę poemą Šlovės vynmedis (apie 1402), dorovinių mokymų veikalą Puruša Parikša (apie 1414), autobiografinį kūrinį Vibhagasara, geografinį veikalą Bhuparikrama, istorijos, teisės, lingvistikos veikalų ir dramų, apsakymų, religinių tekstų sanskrito kalba. Kūryba laikoma bengalų literatūros dalimi, turėjo daug įtakos Indijos įvairių kalbų literatūroms ir maithilių, bengalų, orijų bei kitų tautų literatūrinių kalbų formavimuisi. Kūrybos sekimų yra R. Tagorės poezijoje.
2271