vidurinė klasė

vidurnė klãsė, socialinė klasė, esanti visuomenės socialinės klasinės sanklodos viduryje (tarp aukščiausiosios klasės ir žemiausiosios klasės).

Vidurinės klasės samprata

Vidurinei klasei priskiriami žmonės, kurie nepatiria skurdo, nejaučia materialinio apsirūpinimo stygiaus, nors ir neturi jo pertekliaus. Priskiriant žmones šiai klasei svarbu ne tik ekonominis, bet ir socialinis, kultūrinis, t. p. simbolinis kapitalas. Vidurinė klasė apima įvairių profesijų specialistus: prekybos sistemos, bankų, mokslo darbuotojus, teismų ir paslaugų sferos tarnautojus, vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokytojus ir dėstytojus, gydytojus, laisvųjų profesijų atstovus, dvasininkus ir kita.

Vidurinės klasės samprata priklauso nuo visuomenės raidos etapo. Teigiama, kad vidurinė klasė pradėjo formuotis 18 a. pradžioje. Industrinėje visuomenėje vidurinei klasei priklausė baltosios apykaklės. Marksistiniai ideologai vidurinės klasės sampratą kritikavo teigdami, kad plečiant priklausomumo šiai klasei ribas bandoma slėpti kapitalistų ir darbininkų klasių prieštaravimus. Vartotojiškoje visuomenėje vidurinės klasės ribas nustatyti sudėtinga, nes pasikeitė protinio ir fizinio darbo santykis, padidėjo skirtumai (ypač pajamų) pačioje vidurinėje klasėje.

Socialinė reikšmė

Vidurinės klasės reikšmė vis dėlto nesikeičia: ji stabilizuoja visuomenę mažindama įtampą, kylančią tarp turtingųjų ir beturčių. Laikoma, kad vidurinė klasė yra kiekvienos valstybės išsivysčiusios ir darnios visuomenės, ekonomikos ir kitų sričių pagrindas, kuris rodo, kad šalyje nėra didelės socialinės atskirties. 21 a. Europos valstybėse vidurinė klasė sudaro vidutiniškai 60–70 % visų gyventojų.

Lietuvoje

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 2019 vidurinė klasė sudarė apie 59 % gyventojų – tiek jų uždirbo 760–2028 eurus per mėnesį neatskaičius mokesčių.

L: Lietuvos socialinė struktūra Vilnius 2005; A. Valantiejus Socialinė struktūra: nuo makro prie mikro modelių Vilnius 2007.

2388