Vdžiai (bltr. Відзы, rus. Видзы; Vidzy), miesto tipo gyvenvietė Baltarusijos šiaurės vakaruose, Vitebsko srityje, į vakarus nuo Polocko, netoli Lietuvos sienos.
1520 gyventojų (2021). Per Vidžius eina Maladečinos–Breslaujos plentas. Statybinių medžiagų, maisto pramonė. Sentikių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų cekvė (pastatyta 1907), katalikų Švenčiausios Trejybės (1914; aukštis 59 m, viena aukščiausių bažnyčių Baltarusijoje) bažnyčia. Vandens malūnas (19 amžius).
2271
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Vidžiai minimi nuo 14 amžiaus. Valdė lietuvių kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai. Iki 1795 ir 1919–20 priklausė Lietuvai, 1795–1919 Vilniaus gubernijai, 1942–44 – Lietuvos generalinei sričiai. Pagal 1920 07 12 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį pripažinti Lietuvos Respublikai.
2271
Lietuviai
1731 gyveno 54 šeimos (daugiausia lietuvių), 1794 buvo 1270 gyventojų (182 namai). Apylinkės tarp Vidžių ir Drujos yra senos lietuvių žemės. Breslaujos, Pastovių rajonų dauguma vandenvardžių ir gyvenamųjų vietų pavadinimų yra lietuviškos kilmės. Dėl prievartinės asimiliacijos lietuviai 19 a. antroje pusėje sugudėjo, sulenkėjo, 20 a. antroje pusėje – surusėjo. Vidžiuose klebonavo lietuvis kunigas A. Juzumas. Iki 20 a. pabaigos į pietryčius nuo Vidžių Bagdžiūnų, Ožkaragių ir kitų kaimų senieji gyventojai kalbėjo lietuviškai. Iki 1944 Vidžių bažnyčioje per atlaidus buvo sakomi lietuviški pamokslai, veikė kelios lietuvių mokyklėlės, 1941 06–1944 07 – gimnazija, mėgėjiškas teatras, lietuviškos valsčiaus įstaigos, visuomeninės organizacijos. Vietos dzūkų tarmę, tautosaką, vardyną mokslininkai čia tyrė 1956, 1972, 1977–2013. Į šiaurę nuo Vidžių 21 a. pradžioje veikė 2 lietuviškos sekmadieninės mokyklos, lietuviškai kalbama 10 kaimų.
Švenčiausios Trejybės bažnyčia Vidžiuose
2392
2706