kaimo sodybų vienkieminio išsidėstymo schema
vienkiemnis káimas, žemdirbių gyvenvietės tipas, kurio sodybos viena nuo kitos nutolusios daugiau nei per vieną sodybos plotą. Nuo 1820 naikinant rėžinę ūkio laukų sistemą (norėta sukurti pažangesnę vienkiemių sistemą) Užnemunės kaimai Suvalkijoje (šiek tiek vėliau ir Vakarų Lietuvoje) pradėti skirstyti į vienkiemius, kurie dažniausiai sudarydavo dvi sodybų linijas; susiklostė vienkieminiai linijiniai kaimai. Iki 1930 beveik visi Lietuvos kaimai buvo perdalyti, apie trečdalis sodybų liko išretėjusiose kaimavietėse; susiklostė padrikieji ir branduoliniai vienkieminiai kaimai. Senąsias žemaičių sodybas sudarė laisvai aplink 2 arba 3 erdvius kiemus išdėstyti pastatai, keli tvenkiniai, gausūs želdiniai. Suvalkijos vienkiemiuose trobesiai statyti aplink vieną keturkampį kiemą, pertvertą į švarųjį ir ūkinį; prie tvarto būdavo tvenkinys, sodyba visu perimetru būdavo apželdinama lapuočiais medžiais. 20 a. 3–4 dešimtmetyje vienkieminio kaimo sodybos planuotos racionaliai, kompaktiškai, trobesiai dėstyti apie kiemą, sodybose sumažėjo pastatų. Žymesni vienkieminiai kaimai: Alkas (Rietavo rj. savivaldybė), Šeručiai (Šilalės rj. savivaldybė), Gaubiai (Skuodo rj. savivaldybė).
2271