venkiemis, atskira sodyba su žemės sklypu, priklausanti kuriai nors gyvenvietei (kaimui, kartais miesteliui), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.

vienkiemis (Danija)

Lietuvoje vienkiemių daugiau atsirado 19 amžiuje pradėjus į vienkiemius skirstyti kaimus. Per Stolypino reformą (1907–14) Kauno ir Vilniaus gubernijose išskirstyta 2460 kaimų. 1919–39 sudaryta dar daugiau kaip 159 000 naujų vienkiemių. 20 amžiaus 4 dešimtmečio pabaigoje vienkiemiui buvo būdingiausia ūkio forma ir pagrindinis vienetas. 1939 maždaug 270 000 vienkiemių gyveno apie 80 % visų valstiečių, liko neišdalyta 3716 kaimų su 8 % ūkių. Vienkiemiui dažniausiai priklausė ne tik sodyba, bet ir jo šeimininko žemės valda. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą valdos buvo nacionalizuotos (nacionalizacija), palikti tik sodybiniai sklypai. Vienkiemių sunaikinta per 1941–45 SSRS–Vokietijos karą, vėliau – daugiausia dėl 20 amžiaus 7 dešimtmetyje pradėtos melioracijos kolūkiečius ir tarybinių ūkių darbininkus keliant į gyvenvietes, vykstant urbanizacijai.

Planuota iki 20 amžiaus paskutinio dešimtmečio į gyvenvietes perkelti visus Lietuvos vienkiemių gyventojus. 1950 buvo apie 280 000, 1967 – 263 000, 1970 – apie 250 000, 1980 – apie 145 000, 1985 – 118 000, 1990 – apie 100 000 vienkiemių.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką