vienpartnė sistemà, partinė sistema, kai šalį valdo viena politinė partija. Būdinga autoritariniams (autoritarizmas) ir totalitariniams (totalitarizmas) režimams (pvz., 1922–90 SSRS, 1924–43 Italijoje, 1933–45 Vokietijoje, 1939–75 Ispanijoje), kai politinė partija susilieja su valstybinėmis institucijomis, tampa jų dalimi. Toks valstybės valdymas tampa vienos politinės partijos diktatūra. Valdančioji partija griežtai kontroliuoja arba iš viso uždraudžia kitų politinių partijų veiklą, jas persekioja.
Vienpartinės sistemos šalininkai teigia, kad ši sistema padeda lengviau priimti politinius sprendimus, veiksmingiau valdyti valstybę, užkirsti kelią tautinei ar kitokiai nesantaikai, pilietiniam karui. Vienpartinė sistema kritikuojama dėl demokratijos ir piliečių teisių varžymo, piktnaudžiavimo nekontroliuojama valdžia.
Vienpartinė sistema panaši į vienos vyraujančios partijos sistemą (kai vyriausybę iš esmės sudaro viena partija, nes kitos yra nedidelės ir silpnos, bet formaliai jos gali dalyvauti rinkimuose, pvz., 1929–97 Meksikoje, 1955–93 Japonijoje), priešinga demokratinei dvipartinei sistemai, daugiapartinei sistemai.
21 a. tam tikrų vienpartinės sistemos bruožų yra Eritrėjoje, Kuboje, Kinijoje, Laose, Šiaurės Korėjoje, Vietname, kai kuriose kitose Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos šalyse, daugiausia buvusiose kolonijose.