Viẽrčiškės kautỹnės, Lietuvos partizanų ir sovietinės represinės struktūros (LSSR vidaus reikalų ministerijos) kariuomenės kautynės 1946 03 26.
Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai 1946 03 26 gavo informacijos, kad trisdešimties Žalgirio rinktinės (priklausė Tauro apygardai) partizanų būrys eina link Kazlų Rūdos. Juos persekioti ryte buvo išsiųstos šios ministerijos Barzdų, Jankų ir Pilviškių valsčių poskyrių trys operatyvinės grupės, kurios partizanus pasivijo ties Jankų valsčiaus Vierčiškės kaimu (dabar Kazlų Rūdos savivaldybė). Apie pietus Žalgirio rinktinės 55‑osios kuopos vado pavaduotojas Juozas Jakštys (slapyvardis Tarzanas; 1925–1946 12 31) partizanų būrį, vadovaujamą Žalgirio rinktinės vado J. Kleizos (slapyvardžiai Siaubas, Žalvaris), informavo, kad artėja apie 15 ginkluotų kareivių.
Partizanams buvo įsakyta išsidėstyti netoliese esančiame alksnyne ir kuo arčiau prisileisti besiartinantį priešą, tačiau partizanai pradėjo šaudyti be komandos; prisiartinę kareiviai buvo nušauti, o toliau buvusieji pasislėpė šalia esančiuose grioviuose. Vieni partizanai bandė apsupti priešą, kiti vijosi bėgančius, tačiau kareiviai sulaukė pastiprinimo iš Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės Jankų valsčiaus įgulos. Partizanams buvo duotas įsakymas pulti ateinančius kareivius, bet plyname lauke jie buvo apšaudyti iš kulkosvaidžio. Daliai partizanų pavyko atsitraukti.
2 val. trukusiose kautynėse partizanai nukovė Vidaus reikalų ministerijos Barzdų valsčiaus poskyrio viršininką, partinį organizatorių, 2 milicijos įgaliotinius, 5 stribus, 2 stribai buvo sužeisti. 1946 03 29 šios ministerijos operatyvinėse suvestinėse nurodyta, kad per Vierčiškės kautynes žuvo 13 partizanų, 2 partizanai (vienas jų sužeistas) suimti, paimta 3 ar 4 rankiniai kulkosvaidžiai, nuo 3 iki 6 automatų, nuo 2 iki 8 šautuvų, 7 granatos ir nuo 1560 iki 1760 šovinių.
Yra žinoma, kad Vierčiškės kautynėse dalyvavo ir Žalgirio rinktinės 24‑osios kuopos būrio vadas Juozas Balsys‑Dobilas (1912–1948 02 01), rinktinės būrio vadas Bronius Duoba‑Žandaras (1926–1946 11 29), žuvo Jurgis Astrauskas‑Slibinas, Zigmas Rudzevičius‑Žaibas (g. 1917) ir Nikodemas Vasaitis‑Ąžuolas, Perkūnas (g. 1924). Tauro apygardos vado A. Baltūsio 1947 11 18 įsakymu J. Kleizai‑Žalvariui už ypatingą sumanumą vadovaujant partizanams Vierčiškės kautynėse pareikšta tarnybinis pagyrimas ir tarnybinė padėka, 12 15 įsakymu tarnybinė padėka už narsumą ir sumanumą kautynėse pareikšta J. Balsiui‑Dobilui.
Vierčiškės kautynėse žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti, vėliau užkasti Barzduose, sovietmečiu rasti įrengiant gyvenamojo namo pamatus, kur perlaidoti – nežinoma.
L: Suvalkijos kovų aidai / sud. V. Šemeta Kaunas 1995; A. Vilutienė, J. Sajauskas Ištark mano vardą Vilnius 1999; Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.) / sud. N. Maslauskienė Vilnius 2000; B. Runaitė‑Šidlauskienė Tau, mano Tėvyne Kaunas 2005; Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos Vilnius 2008.
Vierčiškės mūšis
2737