Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis (18 a.–20 a. pradžia) Senuosiuose Trakuose

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis (18 a.–20 a. pradžia) Senuosiuose Trakuose

Viẽšpaties Apreiškmo Švč. Mergẽlei Marjai ir šv. Benedkto bažnýčios ir benediktnų vienuolýno ansámblis yra Senuosiuose Trakuose. 18 a.–20 a. pradžios ansamblį sudaro bažnyčia, vienuolyno pastatas, šventoriaus mūrinė tvora su vartais, 2 koplytėlės. Pastatai užima Senųjų Trakų piliavietės šiaurės vakarinę dalį, į rytus ir pietryčius nuo jų yra išlikę vienuolyno medinių pastatų pamatai su mūriniais rūsiais.

Bažnyčia

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios (1899, architektas A. Mikulskis) fasadas

Pirmąją bažnyčią pilies teritorijoje 15 a. pradžioje pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. 16 a. antroje pusėje bažnyčia buvo perstatyta (1577 pašventinta): 1597 joje įrengta koplyčia, perstatyta zakristija (pasak legendos, įrengta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio senosios pirties vietoje). Prie bažnyčios veikusios Šv. Škaplieriaus religinės brolijos knygos piešinyje (1686) užfiksuota aukšta, gotikos bruožų turinti bažnyčia, prigludusi prie aukšta tvora aptvertų vienuolyno pastatų. 18 a. bažnyčioje buvo 5 altoriai. Po 1757 gaisro bažnyčia apleista, 1790 nugriauta. Apie 1780 už pilies gynybinio griovio buvusių kapinių teritorijoje pastatyta laikina medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlė (1905 buvo išardyta ir perkelta į Paluknį, neišliko).

Dabartinę bažnyčią 1899 suprojektavo architektas A. Mikulskis, jai suteiktas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto titulas. Trinavė bebokštė bažnyčia pastatyta buvusio vienuolyno vietoje, pietinėje dalyje sujungta su vienuolyno išlikusiu šiauriniu ir dalimi vakarinio korpuso (netaisyklingo L pavidalo plano): bažnyčios centrinė ir dešinioji navos (centrinė nava perdengta cilindriniu, šoninės – kryžminiais skliautais) įrengtos panaudojus vienuolyno sienas, išgriovus vidines pertvaras ir perdangas. Kairiosios navos viena sienų iš vidaus nelygi – išliko vienuolyno dviaukščio koridoriaus išardytos perdangos žymės.

Bažnyčios presbiterija integruota į navų erdvę, zakristija (joje yra neišlikusios koplyčios altorius) įrengta už pietinės sienos. Prie bažnyčios (šiaurės rytinėje dalyje) pristatyta varpinė, bažnyčios rytinėje pusėje, panaudojus vienuolyno mūrus, įrengtos 2 koplyčios.

Bažnyčios pamatai – akmenų mūro, sienos – raudonų plytų, vietomis tinkuotos, stogas dengtas čerpėmis; eksterjeras turi neogotikos bruožų (smailiaarkiai langai ir portalai, kontraforsai, bokšteliai). Puošniausias – pagrindinis (šiaurinis) fasadas: jo tūrį skaido 4 raudonų plytų mūro netinkuoti 2 tarpsnių kontraforsai su pinakliais ir nišomis, arkatūrinis atikas, smailiaarkiai langai; fasade įkomponuota Švč. Mergelės Marijos skulptūra, apvalus vitražinis langas.

Bažnyčioje yra 3 nesudėtingų formų (didysis ir 2 šoniniai) altoriai, koplyčioje įrengtas neogotikinių formų altorėlis.

Iki 1845 bažnyčioje buvo saugomas stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas – vienas seniausių sakralinio meno kūrinių Lietuvoje. 19 a. paveikslo kitoje pusėje užrašyta legenda jo kilmę sieja su Vytautu Didžiuoju, bet menotyriniai tyrimai rodo, kad paveikslas ne kartą pertapytas: jo ikonografinė tradicija siekia 15–16 a., kiti elementai ir viršutinis tapybos sluoksnis liudija 17–18 a. taisymus. 19 a. paveikslas buvo perduotas Vilniaus katedrai: Vilniaus senienų muziejaus steigėjo grafo E. Tiškevičiaus iniciatyva paveikslas su naujais neogotikiniais rėmais 1860 pakabintas ant Vilniaus katedros rytinės sienos, greta Vytauto Didžiojo paminklinės lentos. Nuo 2019 bažnyčioje yra šio paveikslo kopija (dailininkas Svajūnas Armonas, auksuotoja Audronė Čyžienė, drožėjas skulptorius Virginijus Stančikas).

Bažnyčioje išliko kitų sakralinio meno kūrinių, tarp jų – kryžius su barokine Nukryžiuotojo figūra (didžiajame altoriuje), šv. Benedikto (manoma, dailininkas Sz. Czechowiczius), šv. Skolastikos (manoma, 1921; abu šoniniuose altoriuose), Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos (1895, dailininkas V. Slendzinskis) paveikslai. Bažnyčioje buvęs Vytauto Didžiojo paveikslas (17 a. pirma pusė) saugomas Trakų istorijos muziejuje.

Šventoriuje yra 2 koplytėlės (abi kvadrato plano 2 tarpsnių, rytų koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos, vakarų – su šv. Juozapo skulptūra). Šventorių juosia akmenų ir keraminių plytų mūro tvora (1902) su neogotikiniais raudonų plytų vartais.

Bažnyčia nukentėjo 1915 per apšaudymą, remontuota 1921, 1934, 2010–20 (architektūrinė bendrovė Archinova).

Vienuolynas

1405 pilyje įkurtą benediktinų vienuolyną fundavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę benediktinai atvyko iš Tynieco abatijos – seniausio ir tuo metu dar svarbiausio jų centro Lenkijoje. Iš pradžių benediktinai valdė tik dalį pilies teritorijos – dvarą ir dalį pilies kiemo fundatorius buvo pasilikęs savo žinioje. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad seniausi vienuolyno pastatai buvo mūriniai, gotikinės architektūros, perstatyti 16 a. (pašventinti 1577). 17 a. vienuolynas buvo išplėstas, 1717 ir 1757 nukentėjo nuo gaisrų. 1770 buvo sumūryti naujo vienuolyno pamatai (vakarinės sienos pamatams panaudotos pilies vakarinės sienos liekanos), bet vienuolyno statybos užsitęsė iki 19 a. 3 dešimtmečio pabaigos.

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis (18 a.–20 a. pradžia) Senuosiuose Trakuose

Dabartinio vienuolyno 3 korpusai ilgo stačiakampio plano, dviejų aukštų, dalis jų perdengta skliautais, dalis – medinėmis lubomis. 19 a. pirmoje pusėje vienuolyno pirmame aukšte buvo virtuvė, kepykla, sandėliai, antrame aukšte įrengtos vienuolių celės, abato kambariai, koplyčia su altoriumi, svečių salė, biblioteka (turėjo daugiau kaip 750 knygų); vidinės patalpos ir antro aukšto koridorius buvo tinkuotas. Vienuolyno kieme buvo šulinys, stovėjo medinis amatininkų namas su mūriniais rūsiais ir ledainė, pietinėje teritorijos dalyje plytėjo sodas.

1812 Prancūzijos kariuomenė sudegino ūkinius vienuolyno pastatus. 1845 benediktinų vienuolynas buvo likviduotas (vienuoliai perkelti į Nesvyžių), jo turtas išblaškytas. Bažnyčia buvo perduota vyskupijos kunigams (1849 jie įsikūrė suremontuotose buvusio vienuolyno patalpose).

Sovietų okupacijos metais vienuolynas buvo pritaikytas kolūkio tarnybinėms patalpoms, 1985 kapitaliai suremontuotas (architektas S. Mikulionis). 2007–20 ansamblis restauruotas. Nuo 2007 čia veikia Šv. Jono apaštalinių seserų vienuolynas.

2397

-Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis; -Senųjų Trakų bažnyčia; -Senųjų Trakų vienuolynas