Vietnãmo kãras, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir jų remiamo Pietų Vietnamo (Vietnamo respublikos) karas su Šiaurės Vietnamu (Vietnamo Demokratine Respublika) ir Pietų Vietnamo partizanais (1965–73, kitais duomenimis, 1961–75).
Pilietinis karas
Prasidėjo kaip Pietų Vietnamo pilietinis karas. Dar per Indokinijos karą (1946–54) JAV, siekdamos sustabdyti komunizmo plėtrą Pietryčių Azijoje, ėmė remti Prancūziją ir antikomunistines regiono jėgas. Iš pradžių parama buvo ekonominė, nuo 6 dešimtmečio pabaigos – ir karinė; į Pietų Vietnamą pradėta siųsti karo technika, kariniai patarėjai, instruktoriai (1960 jų buvo daugiau kaip 760, 1964 – 23 300). Šiaurės Vietnamas įvairiomis priemonėmis (ir karinėmis) palaikė Pietų Vietnamo partizaninį judėjimą, 1960 12 jo iniciatyva susikūrė Pietų Vietnamo nacionalinio išsivadavimo frontas, kuris suvienijo šalies komunistines jėgas. 1961 jis sukūrė savo ginkluotąsias pajėgas.
1964 pabaigoje frontas kontroliavo apie 30 % Pietų Vietnamo teritorijos (daugiausia kaimo rajonus), kurioje gyveno apie 1/3 jos gyventojų. Užimtuose rajonuose buvo kuriamos valdžios institucijos, vykdomos komunistinės reformos (agrarinė ir kitos). Pietų Vietnamo valdžiai vis sunkiau sekėsi kontroliuoti padėtį.
Jungtinių Amerikos Valstijų įsikišimas
Šiaurės Vietnamo karinė parama Pietų Vietnamo nacionalinio išsivadavimo frontui sukėlė tiesioginius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Vietnamo ginkluotųjų pajėgų susirėmimus. 1964 08 02 ir 08 04–05 Tonkino įlankoje įvyko JAV inscenizuotas Šiaurės Vietnamo ir JAV karo laivų susidūrimas. 1964 08 06–07 JAV Kongresas priėmė Tonkino rezoliuciją, kuri prezidentui suteikė teisę Pietryčių Azijoje prireikus panaudoti JAV ginkluotąsias pajėgas. JAV pradėjo Pietų Vietname didinti savo karines pajėgas (1965 pabaigoje jame buvo apie 185 000, 1968 – 540 000 karių). JAV ir Pietų Vietnamą parėmė ir jų sąjungininkai, SEATO karinio bloko nariai (Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, vėliau ir Filipinai, Tailandas), kurie atsiuntė savo karinius dalinius.
amerikiečių patrulis Pietų Vietnamo džiunglėse (1966 06 01)
Karinės operacijos
1965 03 sąjungininkų (daugiausia JAV) ginkluotosios pajėgos pradėjo sistemingas karines operacijas prieš Pietų Vietnamo partizanus, 1965 04 – ir bombarduoti Šiaurės Vietnamo karinius objektus. JAV karo aviacija antskrydžius vykdė iš bazių Pietų Vietname, Tailande, Okinavoje. Komunistinės valstybės (daugiausia SSRS ir Kinija) palaikė Šiaurės Vietnamą ir Pietų Vietnamo partizanus. SSRS kariniai patarėjai ir instruktoriai padėjo įvaldyti karo techniką. Kinija į Šiaurės Vietnamą atsiuntė 50 000 karių korpusą, jis saugojo transporto komunikacijas ir rūpinosi priešlėktuvine gynyba.
JAV sraigtasparnių ataka Bong Son slėnyje (1967 01 03)
Šiaurės Vietnamas kariauti į Pietų Vietnamą pasiuntė ištisus karinius dalinius. Vietnamo karas apėmė ir Kambodžos bei Laoso pasienio rajonus, per kuriuos iš Šiaurės Vietnamo buvo teikiama karinė pagalba Pietų Vietnamo partizanams (vadinamasis Ho Chi Minho kelias).
JAV parama Pietų Vietnamui kurį laiką stabilizavo padėtį ir sustiprino antikomunistines jėgas. 1969 karo veiksmai Vietname pasiekė kulminaciją. Pietų Vietnamo valdžia delsė vykdyti reformas, slopino opoziciją, tai šalyje sustiprino komunistinių jėgų įtaką. Padidėjus JAV nuostoliams ir JAV visuomenėje sustiprėjus antikarinėms nuotaikoms, 1969 administracija pradėjo Vietnamo karo vietnamizaciją, t. y. ėmėsi stiprinti Pietų Vietnamo ginkluotąsias pajėgas ir mažinti savo karių (iki 1970 pabaigos iš Pietų Vietnamo buvo išvesta 210 000 JAV karių, Pietų Vietnamo kariuomenė padidėjo iki 1,1 mln. žmonių).
Taikos derybos ir karo pabaiga
1969 01 Paryžiuje prasidėjo Šiaurės Vietnamo, JAV, Pietų Vietnamo nacionalinio išsivadavimo fronto ir Pietų Vietnamo vyriausybių atstovų derybos. Paskelbus Pietų Vietnamo respubliką ir sudarius jos vyriausybę (1969 06; 1969 06 ją pripažino SSRS, iki 08 01 dar 26 valstybės) Šiaurės Vietnamas ir Pietų Vietnamo partizanai suaktyvino veiksmus.
Užsitęsęs karas ir antikarinis judėjimas JAV paskatino dvišales derybas, kurios baigėsi 1973 01 27 pasirašius Paryžiaus susitarimą dėl karo nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname. Iki 1973 03 29 JAV ir jų sąjungininkai išvedė savo karinius dalinius iš Pietų Vietnamo, bet jame dar liko apie 10 000 jų karinių patarėjų. JAV ir toliau Pietų Vietnamo valdžiai teikė ekonominę paramą (1974–75 suteikta už 4 mlrd. JAV dolerių), komunistinės valstybės nenustojo remti Šiaurės Vietnamo ir Pietų Vietnamo respublikos.
1975 03 Šiaurės Vietnamo kariuomenė, palaikoma Pietų Vietnamo partizanų, pradėjo pulti ir 1975 04 30 užėmė Saigoną (dabar Ho Chi Minhas). Pietų Vietnamo valdžia žlugo. Prezidentas Nguyen Van Thieu ir vyriausybė pasitraukė į Taivaną, vėliau į JAV. Į užsienį (daugiausia JAV) pasitraukė ir keli šimtai tūkstančių buvusios valdžios šalininkų.
Nuostoliai ir padariniai
Per Vietnamo karą Pietų Vietnamo apie 250 000 žm. žuvo, apie 1 mln. sužeista, JAV – 58 000 karių žuvo, 302 000 sužeista, Pietų Korėjos – 5099 kariai žuvo, 11 200 sužeista, Australijos – 500 karių žuvo, 2400 sužeista, Naujosios Zelandijos – 37 kariai žuvo, 187 sužeista, Tailando – 350 karių žuvo, Šiaurės Vietnamo ir Pietų Vietnamo partizanų – apie 600 000 žuvo, apie 1,1 mln. sužeista, Kinijos – apie 1000 žm. žuvo, SSRS – 16 karių žuvo.
Vietnamo karas JAV kainavo 165 mlrd. JAV dolerių. Per karą buvo sugriauta daug miestų, nuniokoti ir cheminėmis medžiagomis užteršti ištisi rajonai (JAV naudojo cheminį ginklą napalmą), karo padariniai dar jaučiami. Vietnamo karą pralaimėjo JAV (pirmą didelį karą), Pietų Vietnamas ir jų sąjungininkės, laimėjo Šiaurės Vietnamas ir jį palaikiusios komunistinės valstybės. Per šį karą Šiaurės Vietnamo iniciatyva Vietnamas buvo suvienytas.
Vietnamo karas – didžiausias 20 a. antros pusės karinis konfliktas.
L: M. E. Gettleman, J. Franklin, M. Young Vietnam and America: A Documented History New York 1995; R. D. Schulzinger A Time for War: The United States and Vietnam, 1941–1975 Oxford 1999; F. Logevall The Origins of the Vietnam War Harlow 2001; G. C. Herring Americaʼs Longest War: The United States and Vietnam, 1950–1975 New York 2001; J. Neale The American War: Vietnam, 1960–1975 London 2001; Sh. L. Stanton Vietnam Order of Battle: A Complete Illustrated Reference to U.S. Army Combat and Support Forces in Vietnam 1961–1973 Mechanicsburg 2003; Ch. Appy Vietnam: The Definitive Oral History, Told from All Sides London 2006; R. J. McMahon Major Problems in the History of the Vietnam War: Documents and Essays Boston 2007; M. A. Lawrence The Vietnam War: A Concise International History Oxford 2008; H. Y. Schandler America in Vietnam: The War That Couldnʼt Be Won Lanham 2009; A. T. Lawrence Crucible Vietnam: Memoir of an Infantry Lieutenant Jefferson 2009; B. Greiner War Without Fronts: The USA in Vietnam London 2010; M. G. Kort The Vietnam War Reexamined Cambridge 2017; P. Asselin Vietnamʼs American War: A History Cambridge 2018; O. Dror Making Two Vietnams: War and Youth Identities, 1965–1975 Cambridge 2018.