Vevis, miestas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų, prie Vievio ežero; seniūnijos, katalikų ir stačiatikių parapijų centras. 4461 gyventojas (2020). Per Vievį eina Vilniaus–Kauno geležinkelis ir automobilių magistralė; plentai į Trakus, Aukštadvarį, Maišiagalą. Geležinkelio stotis. Malimo (bendrovė Malsena plius), daržininkystės (Sėkluva) įmonės, logistikos centras. Šv. Onos bažnyčia, Dievo Motinos Užmigimo cerkvė (pastatyta 1843). Paštas, ligoninė, ambulatorija, gimnazija, pradinė, meno mokyklos, lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka. Žemės gelmių informacijos centras, Lietuvos kelių (įkurtas 1995) muziejus. Iš rytų prieina Neries regioninis parkas.
Vievio herbas
Architektūra
Šv. Onos bažnyčia Vievyje (1931, priekyje – tarybinių karių kapinės ir memorialas, atstatytas 2004)
Šv. Onos bažnyčioje (1931) – paveikslai (tarp jų – barokinis Marija Rožančinė 18 a., Šv. Cecilija 19 a.), skulptūros (tarp jų – Nukryžiuotasis 19 a.). Dievo Motinos Užmigimo cerkvėje – 20 a. pradžios ikonos, tarp jų – Šv. Aleksejus – Maskvos metropolitas, Šv. Josifas Belgorodskis. Geležinkelio stoties sandėlis (1900).
Dievo Motinos Užmigimo cerkvė Vievyje (1843)
2271
Istorija
1522 minimas Vievio dvaras, 1539 – miestelis. Prieš 1550 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1577 ir 1717 minima smuklė. 17 a. pradžioje–1832 Vievis priklausė Oginskiams, apie 1610 jie pastatė unitų bažnyčią, įkūrė vienuolyną. Vienuolyne veikusi Vilniaus Šventosios Dvasios brolijos spaustuvė 1611–46 spausdino knygas rusų ir lenkų kalbomis, tarp jų – M. Smotrickio Slavų gramatiką (1619). 1619 minimos dvi cerkvės. Vievis sunaikintas per 1655–60 Šiaurės karą. 1794, 1812 degė. 1831 sušaudyti 3 Vievio dvaro ūkvedžiai ir 3 valstiečiai, dalyvavę sukilime. 1832 Vievis buvo konfiskuotas. 1833 buvo 16 medinių namų ir 6 smuklės. 1865 įkurta valdinė pradžios mokykla. Miestelis ėmė augti 19 a. antroje pusėje nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir pastačius stotį. 1892 pastatyta ligoninė, 1893 minima vaistinė. 1898 veikė plytinė, 6 siuvyklos, 5 batų dirbtuvės. 19 a. pabaigoje–1950 Vievis buvo valsčiaus centras. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) veikė paštas, muitinė, malūnas su lentpjūve, elektrinė, terpentino fabrikas.
1941 10 06 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu keli šimtai Vievio žydų sušaudyta Dargonių miške prie Semeliškių. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. 1950 Vievis gavo miesto teises. 1950–63 buvo rajono, vėliau – apylinkės centras. 1999 patvirtintas miesto herbas.
1833 buvo 81, 1897 – 725, 1923 – 414, 1959 – 2279, 1970 – 2963, 1979 – 4581, 1989 – 5663, 2001 – 5303, 2011 – 4915 gyventojų.