vilanelà (it. villanella < lot. villanus – kaimiškas), 16 a.–17 a. pradžios italų daina. Lengvo turinio, homofoninės akordinės sandaros, strofinės formos (AABCC), dažniausiai tribalsė daina (dainuodavo 2 sopranai ir altas arba 2 tenorai ir bosas).
Susiklostė Neapolyje (pirmasis rinkinys 1537), pakeitė frotolą. Ilgainiui išplito ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų, dainuotos vaidinimuose (commedia dell’arte, madrigalinė komedija). 16 a. antroje pusėje vilanelos forma ir muzikinė raiška tapo sudėtingesnė, pagausėjo polifoninių elementų, vilanela pasidarė panaši į madrigalą. Žymesni kūrėjai: A. Willaertas, O. di Lasso, A. Gabrieli, O. Vecchi, A. Banchieri.
2752