Vilija Targamadzė

Targamãdzė Vilija 1958 03 31Vidgiriai (Pagėgių rajonas), lietuvių edukologė. A. Targamadzės sesuo. Habilituota daktarė (socialiniai mokslai, 2000).

Išsilavinimas ir darbinė veikla

1981 baigė Vilniaus pedagoginį institutą (biologijos ir žemės ūkio pagrindus).

1981–1990 dėstė Vilniaus lengvosios pramonės technikume, 1990–2000 ir nuo 2006 Lietuvos edukologijos universitete (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2018 07 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1992–2000 – ir Kauno technologijos universitete (Administravimo fakulteto prodekanė), 2000–2002 – Vytauto Didžiojo universitete, 2002–2006 – Klaipėdos universitete (plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorė), nuo 2002 dėsto Vilniaus universitete; profesorė (2008).

Stažavo Naryno universitete Kirgizijoje (2009), Kazachijos nacionaliniame Abajaus Kunanbajevo pedagoginiame universitete Almatoje (2011).

2010–2011 Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos pirmininkė. 2013–2018 Lietuvos švietimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė. 2014–2018 Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narė. Nuo 2017 Švietimo ateities forumo (įkurtas 2017 12) prezidentė.

Nuo 2020 Lietuvos Respublikos Seimo narė.

Mokslinė veikla

Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: švietimo vadyba, socialinė atskirtis, didaktika, socialinis darbas, švietimo organizacijų elgsena.

Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Švietimo sistemos lankstumas individų edukacinio stimuliavimo aspektu (1995), Bendrojo lavinimo mokykla: mokinių edukacinio stimuliavimo aspektas (1999), Mokyklos nelankymo priežastys (su kitais, 2000), Švietimo vadyba: efektyvumas, struktūra, valdymas, strategija, konfliktai (2001), Konfliktų kontūrų brėžimas: ugdymo realybės kontekstas (2006), Lietuvos švietimo politikos transformacijos (su kitais, 2009), Alternatyvi bendrojo lavinimo mokykla: mokyklos naratyvo kontūrai (2010), Bendrojo ugdymo mokykla kryžkelėje: akivarai ir kūlgrinda (2014).

Vadovėliai: Švietimo organizacijų elgsena (1996), Mokyklų tinklo, siekiančio jaunimo edukacinio stimuliavimo, kūrimas: metodologinis aspektas (su Angele Kaušyliene, 2002).

Metodinės priemonės: Jaunimo mokyklų Lietuvoje veiklos organizavimas (1995), Perspektyvinis jaunimo mokyklos didaktinės veiklos modelis (su Irena Šidlauskaite, 1997), 12–14 metų mokinių mokymo(si) didaktinės problemos ir jų sprendimo galimybės (su kitais), Socialinių darbuotojų veiklos kokybė: modeliai, apibrėžtis ir reglamentavimas, kokybės samprata (abi 2010), Švietimo organizacijų kultūra (2011).

Apdovanojimai

Gedimino ordino Riterio kryžius (2019).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką