viljanskas (isp. villancico < villano – kaimietis), vijanskas, 15 a. pabaigos–16 a. pradžios ispanų poezijos ir muzikos forma; homofoninė dialogo pobūdžio kupletinės formos daina, susidedanti iš keleto strofų su nuolat pasikartojančiu refrenu. Viljansikai buvo vienbalsiai, dvibalsiai ir daugiabalsiai (3–4 balsų), dažnai dainuojami a cappella. Daugiabalsiai viljansikai buvo akordinės faktūros, kupletinės ABBA formos, panašios į prancūzų virelė. Poetinis viljansikas (dažniausiai deklamuotas) dar vadintas romansu. Rinkinyje Rūmų dainynas (Cancionero Musical del Palacio apie 1500) yra daugiau kaip 300 viljansikų. Po 1500 dainuojamajam viljansikui akompanuota viuela arba kitu muzikos instrumentu. Tokių dainų sukūrė J. del Encina, L. de Milánas, M. de Fuenllana, A. Mudarra.

1915

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką