vilkas

vikas (Canis lupus), šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Paplitęs Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.

vilkas

Kūnas 105–160 cm ilgio, 25–54 kg (iki 75–86 kg) masės, aukštis ties pečiais 60–85 cm, uodega 25–50 centimetrų. Patelės dažniausiai mažesnės. Pilki, rečiau balti, juodi, rudi. Priekinės kojos penkiapirštės, užpakalinės – keturpirštės. 42 dantys, iltys gerai išsivysčiusios. Gyvena poromis, šeimyninėmis grupelėmis. Žiemą buriasi į gaujas po 5–7 (iki 36) vilkų. Bendrauja mimika, kūno poza, urzgimu, staugimu (girdėti už 10–16 km) ir uosle. Vyraujantis patinas ženklina gaujos teritoriją. Aktyvus sutemus ir naktį. Medžioja gaujomis. Puola kanopinius, kiškiažvėrius, graužikus, naminius gyvūnus (dažniausiai rudenį, mokant jauniklius medžioklės). Minta ir vabzdžiais, paukščiais, rečiau vaisiais, uogomis, maita. Rujoja gruodį–kovą. Nėštumas 62–75 d., veda 1–14 (dažniausiai 4–6) aklus 300–500 g jauniklius. Praregi 9–12 dieną. Paaugusiems vilkiukams maisto atryja visi gaujos nariai. Subręsta 2–3 m.; laisvėje gyvena iki 13 (dažniausiai 4–6), nelaisvėje – iki 20 metų. Vilkas yra naminių šunų vienas protėvių. Kryžminasi su šunimis, kojotais.

vilkas

Lietuvoje vilkų ypač daug buvo 17 a. ir 19 a. pradžioje, vėliau dėl medžioklės jų labai sumažėjo. 2012 02 valstybiniuose miškuose ir rezervatuose buvo apie 250 vilkų, 2019 10 (iki vilkų medžioklės sezono) apie 300 vilkų. Lietuvoje vilkų medžioklė limituojama, vilkų sumedžiojimo skaičių kiekvienais metais nustato Aplinkos ministerija. Per 2022–23 medžioklės sezoną sumedžioti 282 vilkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos duomenimis, 2023 Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima.

vilko pėdos

vilkas

2005