„Vilkolakis“, privatus lietuvių teatras Kaune, veikęs 1919–20, 1920–21 ir 1921–25 (1922–23 su pertraukomis).
Veikla 1919–1920
Įsteigtas 1919 05 04 kaip menininkų klubas Liaudies namų patalpose (Laisvės alėja 3). Iniciatoriai ir steigėjai – dailės, teatro ir literatūros veikėjai V. Bičiūnas, K. Binkis, V. Didžiokas, O. Dubeneckienė, V. Dubeneckis, P. Galaunė, A. Galaunienė, A. Galdikas, V. Jomantas, P. Kalpokas, F. Kirša, M. Leškevičius, Josifas Levinsonas (nuo 1923 Juozapas Marija Benari), J. Mikuckis, K. Puida, K. Sklėrius, B. Sruoga, A. Sutkus, J. Vienožinskis, A. Vienuolis, A. Žmuidzinavičius ir kiti.
1919 vadovu išrinktas B. Sruoga, vėliau vadovavo K. Sklėrius, F. Kirša. 1919 08 09 surengtas įkurtuvių vakaras, 1920 01 18 parodyti vaidinimas Kriaučiukas Motiejus ir mimodrama Aukštieji svečiai (abiejų režisierius A. Sutkus). Buvo rengiami kūrybiniai vakarai, menininkų susitikimai, minėjimai (T. Daugirdo, L. Gucevičiaus, V. Kudirkos), skaitomos paskaitos (apie literatūrą skaitė V. Bičiūnas, J. Tumas‑Vaižgantas, apie teatrą – J. A. Herbačiauskas, B. Sruoga, A. Sutkus), vyko diskusijos aktualiais literatūros, dailės ir teatro klausimais, rodyti trumpi pramoginiai numeriai (O. Dubeneckienės, V. Dubeneckio, S. Lydino ir J. Levinsono parengtos programos Navachuna, Blek end vait, Mezopotamijos kinematografas, visos 1919). 1920 išleista almanacho Dainava: Literatūros ir dailės lapai pirma knyga (dėl lėšų stokos leidyba nutrūko), 1922 – Jurgio Šmalvaro Mano raštai (publikuoti daugiausia V. Bičiūno ir keli A. Sutkaus satyriniai eilėraščiai ir parodijos).
teatro Vilkolakis kolektyvas (1923?; antroje eilėje pirmas iš kairės A. Sutkus)
ant teatro Vilkolakis patalpų (Laisvės alėja 3) sienos tapytas pano, kuriame vaizduojamas B. Sruoga su teatro bendradarbiais (dailininkė O. Dubeneckienė)
Veikla 1920–1921
teatro Vilkolakis spektaklių Milžinų choras
1920–21 veikė kaip kabaretas (vadovas A. Sutkus), nuo 1920 11 vaidinta 238 vietų išnuomotoje salėje Maironio g. 11. Vakarą sudarė 2–3 nedideli sceniniai vaizdeliai (rodyti po vieną kartą) – improvizacinio pobūdžio, aktualios tematikos, daugiausia apie tuometinę Lietuvą (jos politiką, teisę, valdžios veiklą, kultūrinius įvykius), buvo išjuokiami įvairūs asmenys, dažnai – naujosios valdininkijos atstovai, biurokratai, pašiepiamos politinio ir socialinio gyvenimo negerovės (Nuostolių apartamentas, Avelių karantinas, Baletas, Galvijada, J. Zubricko Visi prie urmų, visi 1920). Paskui pasitelkiant satyros ir parodijos elementus buvo apžvelgiama spauda (Veronikos žinios, Veltos žinios, Laikraščių skelbimai). Vakarą pabaigdavo Orkestro (dirigentas Juozas Olšauskas) ir kupletus aktualiomis visuomenės gyvenimo temomis atliekančio Milžinų choro (baltomis paklodėmis apsigaubusių 12 asmenų su kaukolę vaizduojančiomis kaukėmis arba grimu; chorvedys – Antanas Pranaitis) pasirodymas. Stengtasi užmegzti ryšį su žiūrovais, įtraukti juos į veiksmą.
Veikla 1921–1925
teatro Vilkolakis spektaklio Dictator, cunctator et triumphator scena (1921, režisierius A. Sutkus, dailininkas V. Bičiūnas)
teatro Vilkolakis spektaklio A. Kriščiukaičio‑Aišbės Laisvė scena (1923, režisierius A. Sutkus, dailininkas V. Bičiūnas)
1921 pertvarkytas į eksperimentinį improvizacinį satyros teatrą (vadovas A. Sutkus) – 1921 10 09 parodytas vaidinimas Dolerių kunigaikštis (režisierius A. Sutkus). Spektaklių siužetas, žanras ir stilius tapo išbaigtesni, vaizduoti ne tik asmenys, bet ir psichologiniai tipai, charakteriai buvo labiau apibendrinti, vengta laisvos ir šaržuotos improvizacijos. Naudotas itin raiškus, kartais primenantis kaukes arba portretinis aktorių grimas. Kurta nebe pagal kolektyvinius scenarijus – dalis teksto buvo užrašoma, dalis – improvizuojama vaidinant (Dictator, cunctator et triumphator 1921, Mūsų aitvaro pasakos, Portfelių komedija, abu 1922). Specialiai scenarijų parašė V. Bičiūnas, A. Kriščiukaitis‑Aišbė, B. Sruoga, A. Sutkus ir kiti. Politinės satyros elementai vaizduojant visuomeninio gyvenimo įvykius tapo dar aštresni (V. Bičiūno Monkey Business 1924 – ankstesnio vaidinimo Dolerių kunigaikštis perdirbinys, V. Bičiūno, A. Sutkaus Milijonai 1925).
Buvo parodijuojami klasikiniai veikalai (V. Bičiūno Chlestakovas Lietuvoje 1924 ir Iliada, arba Dievai ir žmonės, V. Bičiūno, A. Sutkaus Muškietieriai, pagal A. Dumas romaną Trys muškietininkai, abu 1925). Teatras daug gastroliavo po Lietuvą, gastrolėse į vaidinimus įpindavo vietinių aktualijų (Tautinis bizūnas 1923, V. Bičiūno Velniava 1924, V. Bičiūno, A. Sutkaus Milijonai 1925). 1923–25 vaidinta didesnės apimties scenarijai (3 dalių), statyta satyrinės pjesės, jose atsirado alegorinių, simbolinių įvaizdžių (V. Bičiūno Chlestakovas Lietuvoje, Viktoro Ireckio Slastai, V. Bičiūno Varnalėšos, visi 1924, B. Sruogos Tėvynė 1925). Teatro Vilkolakis pastatymai buvo grindžiami lietuvių tautosaka, italų commedia dell’arte būdingais komiškais triukais, improvizacija, ekspromtu, pantomima, 19 a. antros pusės prancūzų ir 20 a. pradžios rusų kabareto vaidybos principais, derinta parodijos, šaržo, grotesko elementai, vaidyba improvizacinė, aštrios formos.
teatro Vilkolakis spektaklio V. Bičiūno Velniava scena (1924, režisierius A. Sutkus, dailininkas V. Jomantas)
teatro Vilkolakis spektaklio V. Bičiūno Velniava scena (1924, režisierius A. Sutkus, dailininkas V. Jomantas)
teatro Vilkolakis spektaklio Alma Mater scena (1924, režisierius A. Sutkus, dailininkas V. Bičiūnas; iš kairės: Teologas – J. Siparis, Medikas – K. Juršys)
Režisavo A. Sutkus, talkino V. Bičiūnas, A. Gricius, K. Juršys, vaidino A. Gricius, N. Jurašūnaitė, K. Juršys, H. Kačinskas, Juozas Olšauskas, J. Oškinaitė, P. Pinkauskaitė, Angelė Rudaitytė‑Savickienė, J. Siparis, Juozas Stumbras, Vincas Tamaliūnas (A. Sutkaus vaidybos studijos mokiniai), N. Vosyliūtė, E. Žalinkevičaitė ir kiti. 1920–25 šiame teatre vaidinęs fotografas Antanas Ingelevičius (1892–1947) fotografavo spektaklių scenas, artistus, kitus teatro veikėjus per repeticijas ir laisvalaikio metu. Teatro dailininkai V. Bičiūnas, V. Jomantas scenografiją dažniausiai kūrė be eskizų, naudojo veiksmo vietą nurodančias dekoratyvias detales. Kuriant vaidinimus talkino muzikai A. Dvarionas, B. Dvarionas, Vincas Marcinkus, Juozas Olšauskas ir kiti.
1925 teatras uždarytas po spektaklio Muškietieriai premjeros dėl jame kritiškai pavaizduotų realių asmenų (A. Sutkus apkaltintas kariuomenės įžeidimu), t. p. dėl lėšų stokos, pralaimėto teismo proceso dėl patalpų. 1926 A. Sutkus ir dalis aktorių perėjo į Valstybės teatrą Kaune.
Atminimo įamžinimas
2018 ant namo Maironio gatvėje 11 Kaune, kuriame 1920–25 veikė teatras Vilkolakis, atidengta paminklinė lenta.
L: A. Sutkus Vilkolakio teatras Vilnius 1969.
1706