Vilniaus medicinos draugija

Vilniaus medicinos draugijos simbolis (dailininkas J. Rustemas)

Vlniaus medcinos draugijà, mokslinė visuomeninė organizacija. Padeda gydytojams keistis moksline informacija, bendradarbiauja su kitomis draugijomis ir kitų šalių mokslininkais, tiria Lietuvos medicinos istoriją, svarsto aktualias gydytojams problemas, organizuoja susirinkimus istorinėms datoms pažymėti ir iškiliausiems nariams pagerbti, leidžia knygas ir periodinius leidinius. Draugija yra ir kultūros institucija su devizu Tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui.

Istorija

Įkurta pirmuoju medicinos draugijų kūrimosi Europoje laikotarpiu 1805 12 12 J. Franko iniciatyva. Vilniaus medicinos draugija buvo pirmoji medicinos draugija Rytų Europoje, pirmoji Lietuvoje gydytojų ir farmacininkų tobulinimosi organizacija, nagrinėjanti šalies san. problemas. Statutą parengė G. E. Groddeck, ženklą, kuris tebėra draugijos simbolis (deivę Izidę), nutapė dailininkas J. Rustemas. Pirmasis draugijos pirmininkas – A. Sniadeckis. Draugijos garbės nariai buvo J. Beeras, E. Bergmanas, J. N. Corvisartas, F. Dubois, G. Dupuytrenas, A. Graefe, K. E. Graefe, N. Filatovas, E. Jenneris, R. Kochas, R. T. Laënneckas, D. J. Larrey, D. Mendelejevas, M. Mudrovas, I. Pavlovas, N. Pirogovas, A. Scarpa, R. Virchowas bei kiti žymiausi Europos gydytojai ir mokslininkai. Jie aktyviai bendradarbiavo su Vilniaus medicinos draugija, siuntė savo mokslinius darbus, pranešimus, dalijosi patirtimi. Draugijos nariai 1808 įkūrė Vakcinacijos institutą, 1809 – Motinystės institutą. 1807–10 ir 1860–64 draugijos rūpesčiu veikė nemokama ambulatorija Vilniaus varguomenei. 1887 draugija Sanitarijos sekcija įkūrė Chemijos ir bakteriologijos laboratoriją, 1897 – Pasteuro stotį. 1860–1910 draugijos iniciatyva Farmacijos skyriuje buvo mokomi vaistinių mokiniai, 1863 draugija su Peterburgo farmacininkais parengė Rusijos imperijos vaistinių reformos projektą. Draugija nusipelnė Vilniaus krašte kovodama su užkrečiamosiomis ligomis ir epidemijomis (dizenterijos, choleros), tuberkulioze, difterija, organizavo skiepijimą nuo raupų. Buvo nagrinėta ir plica polonica (kaltūno) problema, 1876 H. Dar-Dobržickis įrodė, kad kaltūnas yra ne liga, bet nevalyvumo padarinys. Rusijos caro įsakymu 1832 uždarius Vilniaus universitetą ir 1842 – Medicinos–chirurgijos akademiją, draugija buvo vienintelis medicinos mokslo centras Lietuvoje.

Draugijos veiklos laikotarpiai: universitetinis (1805–42), pouniversitetinis (1843–1919), Lenkijos okupacijos (1920–39), SSRS okupacijos metų (1940–90), atkurtos Lietuvos nepriklausomybės (nuo 1990). Įvairiais istorijos laikotarpiais draugija daugiausia kovojo su epidemijomis, infekcinėmis ligomis, su prietarais ir šarlatanizmu, skleidė medicinos ir higienos žinias.

Iškiliausi Lietuvos gydytojai J. Basanavičius, A. Domaševičius, K. Grinius, S. Matulaitis, A. Vileišis buvo draugijos nariai ir dirbo švietėjišką ir labdaringą darbą. Sovietų okupacijos metais draugija palaikė tautinę dvasią – buvo rengiami susirinkimai apie J. Basanavičių, V. Kudirką, K. Grinių, lietuvių kilmę, visuomenės auklėjimą blaivybės dvasia ir kita.

Skatindama gydytojų mokslinę veiklą 1977 draugija S. Pavilonio iniciatyva įsteigė premiją už geriausią metų mokslo darbą, įdiegtą į praktiką (iki 2014 įteiktos 37 premijos ir grafikės R. Vėliuvienės parengti diplomai). Nuo 2008 teikiama vardinė premija už geriausią higienisto mokslinį darbą, V. Kviklio atminimo vardiniu diplomu ir premija iki 2014 apdovanoti 6 nominantai.

Publikacijos

1808–38 išleista Vilniaus universiteto ir draugijos periodinių leidinių 11 tomų: Acta Instituti Clinici Caesareae Universitas Vilnensis (1808–12), Vilniaus medicinos draugijos užrašai (1818–21), Medicinos ir chirurgijos rinkiniai (1838). 1925–39 ėjo tęstinis leidinys Vilniaus medicinos draugijos darbai (Pamiętniki Wileńskiego Towarzystwa Lekarskiego).

Svarbiausi naujausio laikotarpio leidiniai: Vilniaus medicinos draugija 1805–1985 m. (1988), Vilniaus medicinos draugija 1805–1998 m. (1999), P. Norkūno Atsiminimai (2002), Vilniaus medicinos draugija 200 – Societas Medica Vilnensis (2005), Gyvenimą paskyriau Lietuvai. Pranas Norkūnas 100 (2008), D. Triponienės Prie Vilniaus medicinos draugijos versmės (2012).

Žurnale Medicinos teorija ir praktika publikuojami istorijos straipsniai ir draugijos kronika. 2007 Vilniaus medicinos draugijos Aukso knyga įtraukta į Pasaulio atminties nacionalinį registrą.

Pirmininkai

Pirmininkai: A. Pronckus (1975–76), S. Pavilonis (1977–97), P. Šimulis (1998–2003), D. Triponienė (2004–2012), A. Utkus (nuo 2012).

1660

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką