Vilniaus senasis teatras

Vlniaus senàsis teãtras, 1945–47 Vlniaus rùsų drãmos teãtras, 1947–60 Vlniaus valstýbinis rùsų drãmos teãtras, 1960–90 Lietuvõs Soviẽtų Socialstinės Respùblikos valstýbinis rùsų drãmos teãtras, 1990–2022 Lietuvõs rùsų drãmos teãtras, dramos teatras Vilniuje. 1945 įkurtas Maskvoje, 1946 perkeltas į Vilnių. 1947–86 veikė pastate (architektas V. Mikučianis) dabartinėje Jogailos gatvėje, nuo 1986 veikia pastate (pastatytas 1913, architektai V. Michnevičius ir A. Parčevskis), dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje 13. Pirmąją trupę sudarė Maskvos ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) teatrų aktoriai ir teatro mokyklų absolventai. 1946 09 21 suvaidintas pirmasis spektaklis – A. Ostrovskio Be kaltės kalti (režisierius V. Ladyginas).

Vilniaus senasis teatras (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius)

Daugiausia statyta sovietinių dramaturgų (B. Lavreniovo, L. Maliugino, A. Sofronovo, K. Treniovo) pjesės, t. p. rusų (A. Ostrovskio) ir Vakarų Europos (P. Calderóno de la Barcos, C. Goldoni, E. A. Scribe’o) rašytojų kūriniai. Teatre iš pradžių nebuvo nuolatinio vyriausiojo režisieriaus, įvairūs režisieriai stengėsi suformuoti trupę, parinkti repertuarą. Vaidino O. Cholina, O. Kuzmina‑Dauguvietienė, N. Vigilianskaja, J. Višnevskaja, V. Belickis, J. Dubravinas, L. Ivanovas, B. Krasilnikovas, S. Lobanovas, B. Smelcovas, N. Trusovas ir kiti.

6 dešimtmetyje didelę įtaką trupei padarė J. Markovos režisuoti spektakliai – N. Gogolio Revizorius (konsultantė M. Knebel) ir W. Shakespeare’o Karalius Lyras (abu 1952). V. Golovčinerio (1955–61 vyriausiasis režisierius) spektakliams būdinga ansambliškumas, teikiama reikšmės veikalo tekstui, jo stilistikai, pabrėžiama personažų psichologija (M. Gorkio Barbarai 1955, A. Ostrovskio Vasilisa Melentjeva 1957, Sergejaus Radzinskio Grumtynės žygyje 1960, pagal Galinos Nikolajevos romaną). V. Galickis (1962–65 vyriausiasis režisierius) ieškojo naujų teatro raiškos priemonių (B. Brechto Ponas Puntila ir jo tarnas Matis 1963), J. Chigerovičiaus spektakliams (1966–69 ir 1973–75 vyriausiasis režisierius) būdinga psichologiškumas, grotesko elementai (M. Bulgakovo Bėgimas 1967, A. Ostrovskio Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo 1968).

spektaklio H. Ibseno Lėlių namai (Nora) scena (1959, režisierius L. Lurje, dailininkas S. Lukackis; iš kairės: Helmeris – L. Ivanovas, Nora – M. Mironaitė, Rankas – V. Mileris)

1955–68 teatre dirbusi M. Mironaitė sukūrė raiškių vaidmenų intelektualiuose L. Lurje (Liza – Bajorų gūžta 1956, pagal I. Turgenevą, Nora – H. Ibseno Lėlių namai / Nora 1959, Eliza Dulitl – B. Shaw Pigmalionas 1961, Nastasja Filipovna – Idiotas 1963, pagal F. Dostojevskį, Patricka Campbell – J. Kilty Mielasis apgavikas 1964) ir kitų režisierių (Gitel – W. Gibsono Dviese sūpuoklėse 1962, režisierius A. Baltrušaitis) spektakliuose. Spektaklių dar režisavo L. Ivanovas, I. Liozinas, V. Melnikas. 6 dešimtmetyje trupę papildė aktoriai I. Arkadjeva, E. Bystrickaja, J. Maivina, L. Perfiljeva, L. Timofejeva, A. Inozemcevas, V. Poltevskis, J. Presniakovas ir kiti, 7 dešimtmetyje – Lietuvos konservatoriją baigusieji D. Jakševičiūtė, L. Mračko, R. Vagnerytė, V. Jefremovas, M. Jevdokimovas, M. Makarovas ir kiti.

6–8 dešimtmetyje teatre spektaklių sukūrė K. Kymantaitė, A. Ragauskaitė, R. Juknevičius, J. Jurašas, A. Z. Lapėnas, V. Limantas. 8–9 dešimtmečio Lietuvos rusų dramos teatro spektakliams būdinga aštri socialinė problematika, kritiškas realybės vertinimas. 1970–74 vyriausiuoju režisieriumi dirbęs R. Viktiukas garsėjo novatoriškos režisūros, emocionaliais, raiškios formos, šiuolaikinės tematikos spektakliais: M. Roščino Valentinas ir Valentina (1971), A. Čchaidzės Byla perduodama teismui (1972), A. Vampilovo Susitikimai ir išsiskyrimai / Praėjusią vasarą Čiulimske (1973), R. Ibrahimbəyovo Panašus į liūtą (1974); kai kuriems jo spektakliams muziką kūrė kompozitorius V. Ganelinas. V. Lanskojus (1975–78 vyriausiasis režisierius) sukūrė klasikinės dramaturgijos interpretacijų (M. Gorkio Vasarotojai 1975, M. Lermontovo Maskaradas 1976, N. Gogolio Mirusios sielos 1977). I. Petrovas (1981–88 vyriausiasis režisierius) spektakliuose derino aktualijas ir humanistinių problemų analizę (V. Rozovo Ketvertas lašų 1975 ir Kurtinio gūžta 1979, I. Druţǎ Šventų švenčiausia 1976, A. Kazancevo Kartą gyveno… / Senieji namai, T. Williamso Ištatuiruotoji rožė, abu 1978, T. Różewicziaus Kartoteka 1979, J. Grušo Barbora Radvilaitė 1980).

spektaklio L. Petruševskajos Muzikos pamokos scena (1988, režisierius R. Viktiukas, scenografas V. Bojeris, kostiumų dailininkė L. Kazakova; iš kairės: Fiodoras Ivanovičius – V. Jefremovas, Nadia – O. Demičeva, Nikolajaus senelė Vasiljevna – L. Perfiljeva)

Vaidino T. Genzel, T. Majorova, V. Motovilova, L. Pečiul, V. Zemskaja, A. Agarkovas, J. Bočiarovas, I. Bodekas, V. Lobunecas, V. Lukjanenko, V. Mitiajevas, E. Murašovas, V. Serovas, J. Ščiuckis ir kiti. 9 dešimtmečio pradžioje trupę papildė Lietuvos konservatorijos absolventai N. Kazlauskaitė, L. Košytė, E. Mikulskis, V. Šapranauskas, S. Zinovjevas ir kiti.

spektaklio D. Fonvizino Nesubrendėlis scena (1999, režisierius B. Juchananovas, dailininkas J. Charikovas)

Nuo 20 a. 9 dešimtmečio režisavo E. Murašovas, I. Petrovas, J. Popovas, S. Račkys, J. Ščiuckis, V. Tertelis, V. Tumanovas, R. Viktiukas, L. Vladimirovas, L. M. Zaikauskas (1992–99 teatro vadovas), kviestiniai režisieriai M. Byčkovas, G. di Capua, D. Černiakovas, A. Čerpinas, A. Girba, Vladimiras Gurfinkelis (nuo 2021 teatro vyriausiasis režisierius), B. Juchananovas, V. Mirzojevas, G. Trostianeckis, A. Hanuszkiewiczius (Lenkija), E. Mitnickis (Ukraina) ir kiti. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje statyta rusų (M. Bulgakovo, D. Fonvizino, N. Gogolio, M. Gorkio, A. Ostrovskio, L. Tolstojaus) ir Vakarų Europos (J. Anouilh’aus, P.‑A. de Beaumarchais, R. Cooney, E. Ensler, C. Gozzi, Molière’o, E.‑E. Schmitto, W. Shakespeare’o) rašytojų kūriniai. Vaidino A. Bizunovič, T. Liutajeva, N. Antonovas, D. Denisiukas, J. Juščenko, V. Kirejevas ir kiti.

Scenovaizdžių ir kostiumų spektakliams sukūrė L. Bojarskaja, J. Imbrasienė, A. Jacovskytė, N. Livont, I. Matulionienė, J. Orlova (Rusija), G. Rameikaitė, R. Valčik, A. Grigorjancas, I. Ivanovas, S. Lukackis, G. Makarevičius, M. Percovas, J. Pyžovas, A. Šimonis, A. Žibikas ir kiti.

Teatras dalyvavo tarptautiniuose teatro festivaliuose Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kitur.

1999–2002 teatrui vadovavo V. Tarasovas, 2002–07 – Tatjana Rinkevičienė (nuo 2007 meno vadovė), 2008–18 J. Vaitkus, 2018–23 – Olga Polevikova, nuo 2023 laikinasis vadovas – A. Imbrasas.

L: I. Jukova Russkij dramatičeskij teatr Sovetskoj Litvy Vilnius 1988; Russkij dramatičeskij teatr Litvy: 1946–1996 Vilnius 1996.

2487

Rusų dramos teatras