Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos priestatas (1788, architektas Martynas Knakfusas)
Vlniaus universitèto astronòmijos observatòrija, viena seniausių astronomijos observatorijų Europoje. Įkurta 1753 T. Žebrausko (iki 1758 buvo pirmasis jos direktorius) pastangomis Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose rekonstravus pagrindinį pastatą. 1755 pradėti astronominiai stebėjimai. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija turėjo daugiau kaip 100 astronominių prietaisų; svarbesni: 13 cm reflektorius (1753), pasažinis instrumentas (1765), Canivet sekstantas (1765), Ramsdeno sieninis kvadrantas (1777). 1832 uždarius Vilniaus universitetą astronomijos observatorija perėjo Peterburgo mokslų akademijos žinion. 1842 pastatytas bokštas su sukamuoju stogu, nupirktas refraktorius, 1864 – Dallmeyerio fotoheliografas, 1868 – Schwerdo fotometras, Merzo spektroskopas ir kita fotografiniams, fotometriniams, spektroskopiniams stebėjimams būtina įranga.
1865 įkurta antroji pasaulyje Saulės tarnyba. Nuo 1868 imta sistemingai stebėti ir fotografuoti Saulę. 1868–76 padaryta apie 900 Saulės nuotraukų (dauguma jų laikomos Pulkovo observatorijoje). Po 1876 gaisro 1883 Vilniaus universiteto astronomijos observatorija likviduota. Turtas (prietaisai, knygos, rankraščiai, nuotraukos) perduoti Peterburgo ir Varšuvos universitetams, Pulkovo observatorijai, Vilniaus viešajam muziejui ir viešajai bibliotekai, Nikolajaus generalinio štabo akademijai. Atkūrus Vilniaus universitetą astronomijos observatorija vėl pradėjo veikti. 1921–38 prie Vingio parko pastatytas naujas observatorijos pastatas.
| Metai | |
|---|---|
| T. Žebrauskas | 1753–1758 |
| J. Nakcijonavičius | 1758–1764 |
| M. Počobutas | 1764–1807 |
| J. Sniadeckis | 1807–1825 |
| P. Slavinskis | 1825–1843 |
| M. Hlušnevičius | 1843–1848 |
| J. Fusas | 1848–1854 |
| G. Sableris | 1854–1865 |
| M. Gusevas | 1865–1866 |
| P. Smyslovas | 1866–1881 |
L: S. Matulaitytė Senoji Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir jos biblioteka Vilnius 2004.
688