Vilniaus universiteto biblioteka

Vlniaus universitèto bibliotekà, valstybinės reikšmės akademinė biblioteka. Seniausia ir viena didžiausių bibliotekų Lietuvoje. Seniausia akademinė biblioteka Baltijos šalyse. Bibliotekos fonduose sukaupta daugiau kaip 5 mln. dokumentų (2022), yra daugiau kaip 45 000 registruotų vartotojų. Biblioteka bendradarbiauja su maždaug 150 Lietuvos ir užsienio bibliotekų. Priklauso Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai (nuo 2002).

Struktūra

Vilniaus biblioteką sudaro Centrinė biblioteka (Vilniaus senamiestyje), Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC, Saulėtekio technologijų slėnyje), fakultetų ir centrų bibliotekos. Veikia Informacijos paslaugų (yra Informacijos išteklių formavimo, Studijų ir tyrimų palaikymo, Vartotojų aptarnavimo skyriai), Mokslinės komunikacijos ir technologijų (yra Mokslinės informacijos ir duomenų, Skaitmeninės bibliotekos skyriai), Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių (yra Dokumentinio paveldo išsaugojimo, Retų spaudinių skyriai, Rankraščių skyrius su Grafikos kabinetu) departamentai, Bendrųjų reikalų ir veiklos analizės, Komunikacijos ir informacijos (yra Adomo Mickevičiaus muziejus) skyriai.

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Saulėtekio alėjoje Vilniuje (2012, architektūrinė bendrovė Paleko architektų studija)

Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyrius (P. Smuglevičiaus salė)

Veikia Centrinių rūmų 17 skaityklų (Baltoji salė, Joachimo Lelevelio salė, Česlovo Milošo, Filologijos, Filosofijos, Istorijos šaltinių, Lituanistikos, Orientalistikos, Periodikos, Profesorių, Rankračių, Retų spaudinių, Žurnalistikos ir medijų studijų skaityklos, Grafikos kabinetas, Alfredo Binderio kambarys, Prof. Jurgio Lebedžio kambarys), MKIC 9 skaityklos (Ekonomikos, Fizinių mokslų, Gyvybės mokslų, Komunikacijos, Laisvalaikio, Technologijos mokslų, Teisės, Verslo skaityklos, Vadovėlių fondas), 10 fakultetų skaityklų (Chemijos, Geomokslų, Istorijos, Karjeros ir konsultavimo, Kauno fakulteto, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Religijų studijų ir tyrimų, Skandinavistikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų).

Fondai

Lietuvoje didžiausioje senųjų leidinių saugykloje – Retų spaudinių skyriuje – sukaupta apie 160 000 vienetų spaudos paveldo: 328 inkunabulai, 1650 paleotipų, 16–19 amžiuje išleistų 90 400 knygų, 1547–1919 išleistų apie 10 000 lietuviškų knygų (tarp jų – M. Mažvydo Katekizmas 1547, M. Daukšos išverstas J. Ledesmos Katekizmas 1595, B. Vilento išleistas M. Liuterio Enchiridionas ir Evangelias bei epistolas 1579), 70 senųjų latvių knygų, 6 senosios estų knygos, 372 kirilika parašytų leidiniai, 45 aldai (15–16 amžiaus Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus ir jo palikuonių spausdintos knygos, tapusios spaudos meno pavyzdžiais), 418 elzevyrų, 675 plantenai (16 amžiuje Olandijos spaustuvininko Ch. Plantino ir jo palikuonių spausdintos knygos), 15–20 amžiaus apie 10 000 žemėlapių ir atlasų, 378 minimalijos (mažesnio kaip 10 centimetrų aukščio knygelės), 230 cimelijų, 50 orientalistikos leidinių, 96 rubricėlės (liturginiai ir informaciniai kalendoriai), 1415 atsišaukimų ir kitų leidinių. Saugomi istoriniai rinkiniai: Bibliotheca Academiae Vilnensis (18 000 vienetų; 2012 išleistas katalogas), Vilniaus medicinos draugijos bibliotekos (apie 18 000 vienetų), Vilniaus–Versalio bibliotekos (1830–1831 sukilimo dalyvių emigrantų Versalyje sukauptų 1070 knygų), taip pat J. Lelewelio (5638 knygos), J. A. Pabrėžos (90 knygų) bibliotekos, P. Jakšto dovanotos asmeninės bibliotekos dalis (150 knygų), yra leidinių apie Švedijos, Danijos, Norvegijos istoriją ir kultūrą (daugiausia lotynų, taip pat vokiečių, prancūzų, lenkų, lietuvių kalbomis).

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) titulinis puslapis

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo 1588 Lietuvos Statuto titulinis lapas

Saugyklose sukaupta apie 2,5 mln. knygų, monografijų, periodinių ir tęstinių leidinių lietuvių ir kitomis kalbomis, Rankraščių skyriuje – 298 720 archyvinių dokumentų (seniausias datuojamas 1209), daugiausia – su Vilniaus universitetu ir jo istorija susijusių 17–20 amžiaus dokumentų, rašytų lotynų, lenkų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų, senąja baltarusių, rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, taip pat Lietuvių–švedų draugijos (veikė 1926–1940 Kaune) dokumentai, Lietuvos generalinio konsulato Helsinkyje 1927–1940 dokumentai ir antspaudai. Grafikos kabinete (dokumentai renkami ir saugomi nuo 1805, kai Vilniaus universitete buvo atidaryta Raižybos katedra) sukaupta apie 92 000 dailės kūrinių (grafikos atspaudai, knygų iliustracijos, piešiniai, skulptūros, eskizai, plakatai, ekslibrisai, autorinės knygos), iš jų – 16–19 amžiaus apie 12 000 atspaudų. 2012 pradėta komplektuoti ir P. Smuglevičiaus salėje eksponuoti Prezidentinė kolekcija – Lietuvos Respublikos Prezidentų diplomatinės dovanos (daugiau kaip 1000 dovanotų knygų, iš kurių viena svarbiausių – prezidentei D. Grybauskaitei Kataro šeicho dovanota knyga Šventojo Korano rankraščiai / Manuscripts of the Holy Quar’an).

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas J. de Chokier de Surlet veikalas Thesaurus politicorum aphorismorum... (1616) iš Sapiegų bibliotekos

Leidybinė veikla

Biblioteka leidžia bibliografinius veikalus; svarbesni: N. Feigelmano parengta bibliografinė rodyklė Senoji lietuviška knyga Vilniaus universitete (1959), katalogas Lietuvos inkunabulai (1975), autorių kolektyvo Vilniaus universitetas: bibliografija, 1940–1977 (1979), P. Račiaus Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai (1994), M. Svirsko ir I. Balčienės parengta mokslinių laipsnių teikimo Vilniaus universitete 16–18 amžiaus registracijos knyga Akademijos laurai (1997), B. Butkevičienės Vilniaus universiteto biblioteka (1998 22005), I. Daugirdaitės, N. Feigelmano, P. Račiaus katalogas Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai (2003), P. Račiaus katalogas Vilniaus universiteto aldai (2008), autorių kolektyvo 16–17 amžiaus Vilniaus universiteto rankraščių knyga Liber extraordinarius provincialis = Ypatingoji provincijolo knyga, katalogas Vetera reducta (abu 2012), I. Kažuro katalogas Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija (2013). Nuo 1957 (su pertraukomis) leidžiamas Vilniaus universiteto metraštis (iki 1993 Mokslinės bibliotekos metraštis).

Istorija

1570 07 17 įkurta Vilniaus jėzuitų kolegijos biblioteka. Jos pagrindą sudarė Žygimanto Augusto bibliotekos ir Vilniaus vyskupo sufragano J. Albinijaus bibliotekos kolekcijos (2500 knygų). Nuo 1579 Vilniaus universiteto biblioteka. 1580 Vilniaus vyskupas V. Protasevičius bibliotekai paliko kelis tūkstančius knygų, 1655 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas K. L. Sapiega – 3000 inkunabulų ir kitų leidinių kolekciją. Biblioteką rėmė Katalikų bažnyčios ir kitų religijų hierarchai, fondai buvo papildomi Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniais. 17 amžiuje viduryje Vilniaus universiteto biblioteka tapo viena didžiausių knygų saugyklų Europoje, turėjo originalią fondų tvarkymo sistemą (knygos klasifikuotos ir sudėtos į lentynas pagal pagrindines mokslų šakas, iš viso buvo 18 pagrindinių skyrių). Dėl karų, gaisrų ir grobstymų daug knygų atsidūrė Rusijos, Lenkijos, Švedijos ir kitų šalių bibliotekose. 18 amžiuje Vilniaus universiteto biblioteka turėjo 2 filialus: Akademijos vaistinėje ir Astronomijos observatorijoje (dabar Baltoji salė). 1773 fondus sudarė 11 000 egzempliorių. 1803 biblioteka tapo Vilniaus švietimo apygardos centrine knygų saugykla, prieinama visuomenei. 1815 pradėta išduoti knygas į namus (universiteto darbuotojams, studentams, švietimo apygardos tarnautojams, gimnazijos mokytojams), atidarytas abonementas.

G. E. Grodeko iniciatyva 1805 pradėtas rengti kortelinis (abėcėlinis), 1821 – sisteminis katalogas. Palyginti su kitomis to meto Rusijos imperijos bibliotekomis, Vilniaus universiteto biblioteka buvo pažangiausiai tvarkoma. 1831 fonduose buvo 51 840 tomų. 1832 uždarius Vilniaus universitetą bibliotekos fondai išdalyti Rusijos imperijos mokslo įstaigoms, dalis jų atiteko 1867 įkurtai Vilniaus viešajai bibliotekai, kuri 1919 buvo pertvarkyta į Lietuvos centrinį knygyną (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1919 atkūrus Vilniaus universitetą (pavadintas Stepono Batoro vardu) bibliotekos fondai, nors ir nuniokoti, buvo gana gausūs, bet knygų lietuvių kalba buvo labai mažai.

Vilniaus universiteto biblioteka (nežinomas fotografas, 1925; © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

1943 biblioteka kartu su Vilniaus universitetu uždaryta, 1944 atkurta. Po Antrojo pasaulinio karo įrengtos skaityklos, organizuotas informacinis ir bibliografinis darbas. Vilniaus universiteto biblioteka susigrąžino apie 13 000 įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų leidinių. 1968 įkurtas Restauravimo skyrius, 1969 atidarytas Grafikos kabinetas. 1970 ir 1979 pastatytos knygų dvi saugyklos, įkurti nauji skyriai. 1965 bibliotekai suteiktas Jungtinių Tautų ir šios organizacijos padalinių depozitinės bibliotekos statusas. Nuo 20 amžiaus 7 dešimtmečio pabaigos Vilniaus universiteto bibliotekos knygų pagrindinėje saugykloje saugomi neiškomplektuoti privačių asmenų dovanotų knygų rinkiniai. Nuo 1993 veikia elektroninis katalogas (pirmasis Baltijos šalyse). Nuo 2001 veikia vartotojų aptarnavimo posistemė. 2003 biblioteka tapo atkurtos Vilniaus knygrišių gildijos (įkurta 1664) buveine. 2012 fondus sudarė 5 432 776 (iš jų atvirus fondus – 220 360) dokumentai; prenumeruota 53 duomenų bazės. 2013 atidarytas naujas modernus bibliotekos pastatas Saulėtekio technologijų slėnyje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.

2018 biblioteka turėjo 43 020 registruotų vartotojų, per metus bibliotekoje apsilankė daugiau kaip 1 mln. lankytojų.

Vadovai

Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriai (iki 1832 bibliotekos prefektai, 1866–1915 bibliotekos komisijos pirmininkai) pateikti lentelėje.

1

1757

2271

Vilniaus universitetas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką