Čepnskis Vincas 1871 05 03Dargaičiai (Pašvitinio vlsč., Šiaulių apskr.) 1940 08 22Kaunas, lietuvių chemikas ir fizikas, valstybės veikėjas. Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje.

Išsilavinimas ir veikla

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1894 baigė Sankt Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos fakultetą, įgijo fizikochemiko specialybę. 1,5 metų dirbo Rusijos matų ir saikų rūmuose D. Mendelejevo laborantu. 1897–1900 studijavo, dirbo mokslinį darbą Ciuricho politechnikos institute. Nuo 1902 dėstė Liepojos komercijos mokykloje, 1904–15 direktorius. I pasaulinio karo pradžioje su mokykla evakavosi į Rusiją, 1915–16 dirbo Maskvos susisiekimo instituto laboratorijoje, 1916–18 dėstė Lutugino liaudies universitete Sankt Peterburge, mokytojavo Ugličo realinėje mokykloje ir moterų gimnazijoje. Grįžęs į Lietuvą 1918 paskirtas Švietimo ministerijos Aukštųjų mokyklų skyriaus vedėju, su M. Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą. 1919 Lietuvos vyriausybės atstovas Londone. Nuo 1920 Aukštųjų kursų Kaune fizikos lektorius. Rėmė Aukštųjų kursų pertvarkymo į Lietuvos universitetą idėją, buvo vienas Matematikos ir gamtos fakulteto kūrėjų. 1922–36 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas); 1922–26 Fizikos, 1926–36 Fizinės chemijos katedros vedėjas, 1922–23 ir 1928–29 prorektorius, 1923–24 ir 1929–33 rektorius; profesorius (1922), garbės profesorius (1937).

Vincas Čepinskis

Politinė veikla

Iki Gruodžio 17 perversmo (1926) dalyvavo politinėje veikloje, buvo aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjas, 1920–22 Steigiamojo Seimo, 1922 11–12 I Seimo narys (vienas iškiliausių; geras oratorius, demokratijos gynėjas). 1926 07–12 švietimo ministras, ministro pirmininko pavaduotojas.

Mokslinė veikla ir bibliografija

Įkūrė ir išplėtojo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras, parašė pirmuosius lietuviškus vadovėlius Fizikos paskaitos (7 sk. 1923–26), Fizinė chemija (1928–33, 4 d.), monografijas Elektroninė valentingumo teorija (1928) ir Branduolio chemija (1937). Bandymais įrodė, kad pirmąjį ir antrąjį termodinamikos dėsnius apibendrinanti Gibbso ir Helmholtzo lygtis tinka ir aukštoje temperatūroje išlydytoms sunkiųjų metalų druskoms, pasiūlė lygtį jonų entropijos pokyčiams galvaninėje grandinėje apskaičiuoti. Vienas iš vandenilio‑deguonies kuro elemento tyrinėjimo pradininkų. Buvo materialistas, bet tolerantiškas kitų žmonių pažiūroms, kurį laiką ir pats propagavo vadinamąją didžiosios realybės idėją. Tikėjo išskirtiniu mokslo vaidmeniu visuomenės gyvenime, propagavo universalų mokslo pobūdį ir jo vaidmenį tautų suartėjimui, skatino tiriamuosius gamtos mokslų darbus, rūpinosi, kad gabiausi universiteto darbuotojai tobulintųsi užsienio mokslo centruose. Kosmose, Kultūroje, Židinyje spausdinamuose straipsniuose ir viešose paskaitose nagrinėjo aktualias mokslo ir visuomenės problemas, išvertė mokslo populiarių straipsnių, parašė G. Washingtono biografinę apybraižą.

L: Z. Mačionis, J. Čepinskis Profesorius Vincas Čepinskis Vilnius 1992.

53

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką