Vincas Kudirka (1882, Varšuva)

Kudrka Vincas 1858 12 31Paežeriai 1899 11 16Vladislavovas (dabar Kudirkos Naumiestis), lietuvių rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, visuomenės veikėjas. Gydytojas. Vienas žymiausių 19 a. antros pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų.

Vincas Kudirka (1882, Varšuva)

Nuo 1871 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1877 įstojo į Seinų kunigų seminariją, iš kurios 1879 pašalintas dėl pašaukimo stokos. Netekęs materialinės tėvų paramos V. Kudirka savo lėšomis sidabro medaliu 1881 baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Varšuvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, po metų perėjo į Medicinos fakultetą. Už ryšius su lenkų darbininkų Proletariato partija 1885 kalintas ir pašalintas iš universiteto. Po malonės prašymo carui 1887 vėl priimtas į universitetą (1889 jį baigė). Perskaitęs mėnraštį Aušra dar studijuodamas įsitraukė į tautinio atgimimo judėjimą. 1888 Varšuvoje su kitais įkūrė slaptą studentų draugiją Lietuva. 1890–94 dirbo gydytoju Šakiuose. Pablogėjus sveikatai 1894–97 gydėsi Kryme ir Adrijos pajūryje, vasarai sugrįždavo į Lietuvą. 1895 viešėdamas Plokščiuose buvo caro žandarų suimtas už lietuvybės skleidimą ir kurį laiką kalintas Kalvarijos kalėjime. 1896 amnestuotas apsigyveno pas tėvą Paežeriuose. Grįžęs iš Opatijos gydyklos (prie Adrijos) nuo 1897 gyveno Naumiestyje.

Publicistinė veikla

1889 sausį išleido lietuviško žurnalo Varpas (iki 1899 su pertraukomis jį redagavo) pirmąjį numerį, 1890 organizavo laikraščio Ūkininkas leidimą. Varpe įkurtam skyriui Tėvynės varpai rengtose publicistinėse kultūros ir ekonomikos naujienų apžvalgose V. Kudirka siekė veikti visuomenės sąmonę, skatino ugdyti tautinę ir pilietinę savivoką, gynė žmogaus ir tautos teises, rūpinosi lietuvių valstietijos ekonominiu ir agrariniu lavinimu, skatino lietuvių savivaldos kūrimąsi, kritikavo valdininkų dorovę, apeliavo į žmogiškus piliečių santykius, griežtai smerkė Rusijos valdžios vykdomą rusinimo politiką; straipsniams būdinga gyva kalba, sąmojis, ironija ir sarkazmas, meninių priemonių derinimas su faktais, pasakos elementai, dialogai.

Grožinė kūryba

Reikšminga V. Kudirkos literatūrinio palikimo dalis – grožinė kūryba. Mėnraštyje Aušra išspausdino savo pirmąją publikaciją lietuvių kalba – eiliuotą vertimą Kodėl žydai nevalgo kiaulienos (1885 nr. 6).

1888–97 parašė eilėraščių, skirtų svarbiems savo gyvenimo įvykiams: pirmajam žurnalo Varpas numeriui to paties pavadinimo agitacinį simbolistinį eilėraštį, alegorinį eilėraštį Labora!, sukurtą Varšuvos universiteto baigimo proga, vėliau tapusį moksleivių himnu, eilėraštį Gražu, gražiau, gražiausia, parašytą Lietuvos draugijos įkūrimo proga, eilėraštį Ne tas yra didis, apmąstantį kovos už demokratinę visuomenę, teisingumo, minties laisvės ir lygybės idėjas, lietuvių inteligentijai skirtą auklėjamojo pobūdžio eilėraštį Lietuvos šviesuoliams, po Kražių įvykių – eilėraštį Maniemsiems. Sukūrė alegorinių pasakėčių – politinių pamfletų (Žvirbliai ir kaliausė, Šiaučius ir gizelis) ir meilės sonetą Valerijai (visi paskelbti eilėraščių rinkinyje Laisvos valandos 1899). Prieš pat mirtį parašė eilėraštį (ir sukūrė jam muziką) Tautiška giesmė (išspausdinta 1898 09 15 žurnale Varpas nr. 6; 20 a. pradžioje tapo tautiniu, vėliau ir Lietuvos valstybiniu himnu, patvirtintu ir 1992 Konstitucijoje), jame aukštino tautines ir dorovines vertybes.

V. Kudirkos eilėraštis Labora eilėraščių rinkinyje Laivės valandos (1899, Tilžė)

Satyrose Viršininkai (1895), Lietuvos tilto atsiminimai (1896), Cenzūros klausimas (1897), Vilkai (1898) derinami realūs faktai, groteskas ir absurdo dramos elementai, išjuokiami caro valdininkai Lietuvoje, spaudos draudimas, lietuvių inteligentų bailumas, mokoma savigarbos, valstiečiai skatinami pilietiniam nepaklusnumui, raginami vienytis, ieškoti teisingumo. Sušaržuotus charakteringus personažus vaizdavo lakoniškai apibūdindamas jų išvaizdą, pašiepdamas būdą (groteskiško vaizdavimo, absurdo komizmo mokėsi iš rusų rašytojo M. Saltykovo-Ščedrino).

Intelektualumu bei meniškumu V. Kudirkos kūryba pranoko pozityvistinius ketinimus, originaliais simbolistiniais eilėraščiais ir satyromis jis atsiskleidė kaip modernus ir stilistiškai ištobulintų meninių formų kūrėjas; prisidėjo prie silabotoninės eilėdaros įtvirtinimo lietuvių poezijoje.

Literatūros kritika ir vertimai

Parašė literatūros kritikos: Varpe išspausdino lietuvišką poetikos traktatą Tiesos eilėms rašyti, recenzavo knygas, poeziją, daug reikšmės teikė meniškumui, laikėsi klasikinės aristoteliškos poetikos, klasicistinio trijų vienumų reikalavimo, siekė kūrinio formos bei turinio dermės, vertino dramaturgiją, satyras, istorinius veikalus. V. Kudirka – žymiausias 19 a. pabaigos lietuvių vertėjas (išvertė romantikų G. Byrono, F. Schillerio, A. Mickevičiaus, J. Słowackio kūrinių).

Kita kūrybinė veikla

V. Kudirka komponavo muziką, rinko lietuvių liaudies dainas (rinkinys Kanklės 2 sąsiuviniai 1895–99), vienas pirmųjų jas harmonizavo, parūpino lenkų muzikų harmonizacijų. Parašė pramoginės šokių muzikos – polkų, valsų, mazurkų. Šakiuose buvo suorganizavęs styginių kvartetą, jam vadovavo, griežė smuiku ir violončele.

V. Kudirka ir tautinis atgimimas

V. Kudirka per Varpą lietuvių tautinį atgimimą susiejo su Vakarų Europos liberalizmo sąjūdžiu ir demokratijos idėjomis, ugdė lietuvių tautos kovingumo dvasią ir padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuviškų politinių srovių – varpininkams (iš jos vėliau susikūrė Lietuvos demokratų partija). Jo visuomeninė veikla, publicistika, grožinė kūryba (satyros, poezija), jo skelbtos tautinio atgimimo idėjos reikšmingos ir vėlesniais Lietuvos istorijos laikotarpiais: turėjo įtakos nepriklausomos Lietuvos politiniam gyvenimui, lietuvių visuomenės pasipriešinimui sovietų ir nacių okupacijoms, kovai dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, atkūrus nepriklausomybę – humanistinių vertybių ir pilietiškumo ugdymui.

V. Kudirkos Tautiška giesmė (Varpas 1898 nr. 6, p. 95)

Atminimo įamžinimas

1934 Naumiesčiui suteiktas Vinco Kudirkos vardas. 1991 Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Vinco Kudirkos premiją (už humanistines, etines vertybes ir pilietinės, patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ir fotožurnalistikos autorinius darbus). V. Kudirkos paminklai pastatyti Šakiuose (1998, skulptorius S. Žirgulis), Kudirkos Naumiestyje (1934, skulptorius V. Grybas), Paežeriuose (1965, skulptorius V. Pleškūnas). Kudirkos Naumiestyje pastatytas ir įrengtas rašytojo muziejus (1998), Paežeriuose – memorialinė klėtelė muziejus (1965). 2000 įkurtas Labdaros ir paramos fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti (fondo valdybos pirmininkas J. Galdikas). Fondo iniciatyva pastatytas ir 2009 07 atidengtas V. Kudirkos paminklas Vilniuje (skulptorius A. Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius).

Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje (1934, skulptorius V. Grybas)

Vinco Kudirkos paminklas Šakiuose (1998, skulptorius S. Žirgulis)

V. Kudirkos vertimo Kodėl žydai nevalgo kiaulienos ištrauka (Aušra 1885 nr. 6, p. 160)

P: V. Kudirka Muzikos valandos: Kūriniai fortepijonui / sud. V. Landsbergis Kaunas 1998. R: Vinco Kudirkos raštai 6 t. Tilžė 1909, Raštai 2 t. Vilnius 1989–90. L: K. Grinius Daktaro V. Kudirkos raštų žodynas Kaunas 1924; A. Rimka Vincas Kudirka savo raštuose Kaunas 1924; A. Iešmanta Kudirka: Rašytojo siluetas aukštesniajai mokyklai Kaunas 1927; J. Lindė-Dobilas Vincas Kudirka Panevėžys 1935; J. Būtėnas Vincas Kudirka: Biografinė apybraiža Kaunas 1937; V. Landsbergis Pirmasis lietuvių muzikos Varpelis / Pergalė 1983 nr. 12; A. Merkelis Didysis varpininkas Vincas Kudirka: Jo asmuo ir gyvento laikotarpio paveikslas Chicago 1989; V. Kavolis Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija Vilnius 1997; J. Tumas-Vaižgantas Literatūriniai portretai: Antanas Baranauskas, Antanas Justinas Vienažindys, Vincas Kudirka Vilnius 1998; Mūsų Kudirka: studijos ir atsiminimai / sud. Z. Šileris Marijampolė 1998; „Tegul meilė Lietuvos…“. Vincui Kudirkai – 150: mokslinių straipsnių rinkinys / sud. R. Skeivys Vilnius 2009.

3137

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką