Vincas Mykolaitis-Putinas

Vincas Mykolaitis-Putinas (apie 1930, Maironio lietuvių literatūros muziejus)

Mykoláitis-Pùtinas Vincas 1893 01 06Pilotiškės (Gudelių II vlsč., Marijampolės apskr.) 1967 06 07Kačerginė (Kauno rj.; palaidotas Vilniuje), lietuvių rašytojas, vertėjas, literatūrologas. Filosofijos dr. (1922). Lietuvos mokslų akademijos narys (1941).

Biografija

Vincas Mykolaitis-Putinas (apie 1930, Maironio lietuvių literatūros muziejus)

1909–15 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Prasidėjus I pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją (1915 Minske įšventintas kunigu). 1915–17 studijavo Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge. 1918–22 Fribūro universitete klausė filosofijos istorijos, estetikos, meno istorijos paskaitų. Apgynė disertaciją apie V. Solovjovo estetiką. 1922 Miuncheno universitete studijavo literatūrologiją. Nuo 1923 Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas) skaitė lietuvių literatūros, tautosakos, literatūros teorijos, estetinių teorijų istorijos kursus; profesorius (1928). Dalyvavo ateitininkų veikloje, organizavo ir globojo jaunuosius katalikiškos krypties rašytojus vienijančią draugiją Šatrija, 1924–32 redagavo žurnalą Židinys. 1935 oficialiai atsisakė kunigystės (1966 jam buvo panaikinta Bažnyčios ekskomunika ir grąžintas į pasauliečių luomą). 1933–37 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 1938–40 redagavo literatūros žurnalą Dienovidis. 1944–54 dėstė Vilniaus universitete. 1941–42 ir 1945 Lietuvių literatūros instituto direktorius.

Poezija

Ankstyvojoje lyrikoje – poemoje ir eilėraščių rinkiniuose Kunigaikštis Žvainys. Raudoni žiedai (1916), Raštai (2 tomai 1921) – tęsė Maironio tradicijas, joje vyrauja gyvenimo džiaugsmo, skaidrių gamtos išgyvenimų ir meilės nuojautų motyvai, bet jau ryškėja simbolistiniai beribių žvaigždėtų dangaus erdvių, bekraščių jūros tolybių, ilgesingų saulėlydžių įvaizdžiai, atliepiantys paslaptingą sielos gelmę. V. Mykolaičio-Putino ir visos lietuvių poezijos simbolizmo ryškiausias kūrinys – eilėraščių rinkinys Tarp dviejų aušrų (1927 21992). Kosmoso erdvės peizažai, žemės ir dangaus, viršūnių ir gelmių opozicijos išreiškia aistringos žmogaus prigimties ir idealių būties aukštumų dramatinę įtampą. Maištinga žmogaus dvasia sukyla siekdama laisvės ir būties pilnatvės, o nurimusi skęsta žvaigždėto dangaus aukštybėse susiliedama su visatos begalybe ir harmonija. Gilus ir dramatiškas lyrizmas perteikiamas klasikine eilėraščio forma. Vėlesnėje poezijoje pasaulis nurimsta ir nuskaidrėja, prisipildo realaus gamtovaizdžio detalių (rinktinė Keliai ir kryžkeliai 1936 21953 Čikagoje). Naujas V. Mykolaičio-Putino lyrikos pakilimas prasidėjo 1939 rudenį poezijoje išreikšta artėjančios pasaulio griūties nuojauta. Atsirado katastrofizmo motyvų, žlungančio pasaulio apokaliptinių regėjimų, kurie pasiekė kulminaciją eilėraštyje Vivos plango, mortuos voco (1944–45). Baigiantis karui V. Mykolaitis-Putinas apeidamas vokiečių cenzūrą išleido eilėraščių rinkinį Rūsčios dienos (1944 21972 Čikagoje), kuriame smerkė karą ir bolševizmo nusikaltimus. SSRS vėl okupavus Lietuvą išspausdinęs eilėraščių rinkinį Sveikinu žemę (1950) susilaukė ideologinės kritikos.

Naują poezijos tarpsnį rodo eilėraščių rinkiniai Būties valanda (1963 32004), Langas (1966 22004) ir į juos nepatekę eilėraščiai, kuriuose žmogus atsiveria egzistencijos tragizmui, bet nepasiduoda prievartai, šlovina laisvę ir kūrybą. Šalia juodo sielvarto ir nevilties skleidžiasi meilės išgyvenimai, kupini aukščiausios būties pajautų. V. Mykolaičio-Putino poezijoje svarbūs kultūros motyvai, muzikos (L. van Beethovenas, J. S. Bachas, W. A. Mozartas), poezijos (J. W. Goethe, Ch. Baudelaire’as) parafrazės, rodančios kūrybos pasaulio universalumą. Visai vėlyvajai lyrikai būdinga monumentalios poetinės formos, eilėraščių ciklai, laisva, ekspresyvi intonacija, rupaus, proziško žodžio ir pakilaus kalbėjimo jungtis. Dar išleistos V. Mykolaičio-Putino poezijos rinktinės Poezija (2 tomai 1973), Lyrika (1982).

Romanai

Romanas Altorių šešėly (1932–33 262020) artimas klasikinei formai ir Stendhalio prozos tradicijoms. Pagrindinis herojus Liudas Vasaris veikia 20 a. pradžios Lietuvoje, bet fabulos raidą lemia vidinė personažo istorija, kurioje išorės įvykiai ir susidūrimai su kitais veikėjais tik skatina vidinį vyksmą. Vasaris – intravertiškos prigimties, dideliu poetiniu talentu apdovanotas žmogus, kuris dramatiškame brendimo ir formavimosi kelyje siekia suvokti savo tapatybę ir realizuoti talentą, susidurdamas su prisiimtų kunigystės įsipareigojimų reikalavimais. Romano įžvalgas ir subtilų psichologizmą lemia ir jo autobiografiškumas. Romane keliama poeto pašaukimo ir kunigo tarnybos nesuderinamumo problema, bet jo prasmė yra universalesnė ir gali būti suvokiama kaip žmogiškos tapatybės ieškojimas ir suradimas. Romane Krizė (1937 22009) nagrinėjamos nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir kultūros problemos. Istoriniame romane Sukilėliai (dalis 1 1957, LSSR valstybinė premija 1958, 2 dalis 1967, 21986) apie 1863 sukilimą pateikiama plati laikotarpio panorama (paryškintos socialinės veikėjų charakteristikos ir tam laikui privalomos istorinės klišės suteikia romanui schematizmo). Įtaigūs romano aspektai, vaizduojantys kaimo žmogų kaip tradicinės agrarinės kultūros kūrėją, pavergtos tautos buities prasmių ir perspektyvų, laisvės siekių įžvalgos, lyrizmo kupini gamtos vaizdai. Romano Sukilėliai motyvais kartu su A. Liobyte parašė libretą J. Juzeliūno operai (1957, pastatyta 1977).

Dramos

Reikšmingiausius draminius veikalus sukūrė 3 dešimtmetyje. Neoromantinė drama Valdovo sūnus (1921) kupina tragiškos įtampos ir švelnaus lyrizmo; perdirbtame jos variante Valdovas (pastatyta 1929, 1964, 1973, išleista 1930 22006) paryškinti realūs charakteriai. Simbolistiniams V. Mykolaičio-Putino lyrikos motyvams artima dramatizuota poema Žiedas ir moteris (1925). Misterijoje Nuvainikuota Vaidilutė (parašyta ir pastatyta 1927, pavadinimu Vaidilutė Motina 1930) Lietuvos istorija pateikiama siejant Birutės legendą su Lietuvos vargų šimtmečiais ir atgimimu 20 amžiuje. Dar sukūrė dramas Skalvių mergelė (išspausdinta 1960), Daktaras Gervydas (1960; I redakcija Operacija 1943).

Literatūrologiniai veikalai

Kaip literatūros teoretikas buvo veikiamas B. Croce’s, H. Bergsono, W. Dilthey, rusų simbolistų idėjų; taip susiformavo jo paties estetinė sistema, kurios branduolys – meno savaiminio vertingumo, autonomiškumo, kūrybos iracionalumo samprata, o kartu esminio meno ryšio su tautos būtimi ir istoriniu laiku idėjos. V. Mykolaitis-Putinas pirmasis konceptualizavo lietuvių literatūros istoriją vertindamas ją kaip tautinės savimonės skleidimąsi ir meninį brendimą (Naujoji lietuvių literatūra dalis 1 1936; dalis 2 rankraštis, išleista 2009 Raštuose). Klasikinės yra K. Donelaičio, Maironio, J. Tumo-Vaižganto, Vydūno, V. Krėvės kūrybos interpretacijos. Reikšminga yra literatūrinių elementų M. Mažvydo ir jo amžininkų raštuose analizė, komparatyvistinė studija Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra (1955). Kaip literatūros kritikas daugiausia reiškėsi 3–4 dešimtmetyje, objektyviai ir kritiškai, su menine nuovoka ir įžvalgumu vertindamas to meto rašytojus ir literatūros procesą. Knygoje Literatūros etiudai (1937) įvairiais aspektais atskleidžiama lietuvių literatūros raida ir jos pagrindinės problemos, pateikiama keletas konceptualių literatūrinių portretų (Maironio, J. Tumo-Vaižganto, V. Krėvės, Dante’s).

Vertimai ir publikacijos

1962 V. Mykolaitis-Putinas pradėjo rašyti atsiminimus, bet nebaigė; spaudoje paskelbti fragmentai (paskelbti knygoje Dienoraščiai: rašytojo paskutiniųjų gyvenimo metų (1961-1967) užrašai 2013). V. Mykolaitis-Putinas išvertė klasikinės rusų poezijos (A. Puškino, M. Lermontovo, I. Krylovo, N. Nekrasovo kūrinių), A. Mickevičiaus Konradą Valenrodą, Krymo sonetus (visi 1948), Poną Tadą (nebaigė).

Romanas Altorių šešėly išverstas į čekų, estų, latvių, lenkų, rusų, vengrų, vokiečių, Sukilėliai – į lenkų, rusų kalbas, poezijos rinkinių išleista latvių, rusų kalbomis.

Atminimo įamžinimas

Apie V. Mykolaitį-Putiną sukurtas dokumentinis filmas Vincas Mykolaitis-Putinas (1970, režisierius R. Šilinis), videofilmas Einu (1999, režisierius M. Ivaškevičius). Nuo 1971 Pilotiškėse veikia V. Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus, Vilniuje 1986 įsteigtas V. Mykolaičio-Putino muziejus. 1992 įsteigta V. Mykolaičio-Putino draugija, V. Mykolaičio-Putino kultūros paramos fondas (vadovas K. Stoškus).

Putinas

R: Putino raštai 2 t. Vilnius 1921; Raštai 10 t. Vilnius 1959–69; Raštai. Estetika Vilnius 1989; Raštai 12 t. Vilnius 1989–2013. L: J. Grinius Putino lyrika Kaunas 1932; I. Kostkevičiūtė Literatūros dienovidžiai Vilnius 1964; A. Žirgulys Literatūros keliuose Vilnius 1976; K. Ambrasas Romano likimas, arba Liudo Vasario draugai ir priešai Vilnius 1983; J. Lankutis Vinco Mykolaičio-Putino kūryba Vilnius 1986; V. Daujotytė Vinco Mykolaičio-Putino lyrika Vilnius 1988, Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija Vilnius 2003; Atsiminimai apie Vincą Mykolaitį-Putiną Vilnius 1992; Putinas: Gyvenimo ir kūrybos akiračiai: straipsnių rinkinys Vilnius 1996; E. Žmuida Disonansų būtis: Vinco Mykolaičio-Putino poezijos interpretacijos Vilnius 2007.

431

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką