V. van Gogh. Autoportretas (fragmentas; aliejus, 1889, Orsay muziejus Paryžiuje)

V. van Gogh. Autoportretas (aliejus, 1889, Orsay muziejus Paryžiuje)

van Gogh Vincent (Vinsentas van Gògas) 1853 03 30Groot‑Zundert (prie Bredos) 1890 07 29Auvers-sur-Oise (prie Paryžiaus; nusižudė), olandų tapytojas, grafikas. Postimpresionizmo atstovas.

Biografijos faktai

1869–76 dailės kūrinių parduotuvių tarnautojas Hagoje, Londone, Paryžiuje. Studijavo teologiją Amsterdame (1877), Briuselyje (1877–78). 1878–79 pamokslininkas Borinage’o regione (Belgija). Mokėsi privačiai Briuselyje (1880–81), pas A. R. Mauveʼę Hagoje (1882–83), Antverpeno dailės akademijoje (1885–86). 1886–88 gyveno Paryžiuje (pas brolį Theo), susipažino su P. Gauguinu, H. de Toulouse’u‑Lautrecu, P. Signacu.

Kūryba

Ankstyvajai kūrybai būdinga vargingų žmonių gyvenimo vaizdai (Valstietės portretas, Bulvių valgytojai, abu 1885), nutapė peizažų, natiurmortų; paveikslai realistiniai, tamsaus kolorito, žymu J.‑F. Millet, J. H. Mariso, A. R. Mauve’s įtaka. Nutapė šviesaus kolorito miesto vaizdų, peizažų, portretų (Tėtušio Tanguy, 1887), juose žymu impresionizmo, P. Cézanne’o kūrybos, japonų medžio raižinių įtaka. Nuo 1888 gyveno Arles’yje (čia prasidėjo V. van Gogho brandžiausias kūrybos periodas). Susirgęs sunkia psichikos liga 1889–90 gydėsi Saint-Rémy (čia kopijavo Rembrandto, E. Delacroix, H.‑V. Daumier raižinius).

V. van Gogh. Naktinė kavinė (aliejus, 1888, Yale’io universiteto dailės galerija New Havene)

Svarbus V. van Gogho kūrybos šaltinis – gamta. Vienas pirmųjų vaizdavo įprastus gamtovaizdžius (ražienas, gyvatvores, kukurūzų laukus), banalius daiktus (kėdę, batus). Nutapė peizažų: Raudonieji Arles’io vynuogynai, Langlois tiltas, Naktinė kavinė (visi 1888), Kiparisai (1889), Peizažas Auvers’e po lietaus, Auvers-sur-Oise bažnyčia (abu 1890), natiurmortų: Saulėgrąžos (daug variantų, 1888–89), portretų: Autoportretas su aprišta ausimi, Žmogus su pypke (abu 1889). Sodriomis spalvomis, laisvu spontaniniu potėpiu siekė perteikti daikto esmę, didelius spalvos plotus derino su nervingu kontūru. Vėlyviesiems kūriniams būdinga spalvos ir piešinio sintezė, ekspresyviai iškreiptos formos, vyrauja raudona, violetinė, sodri geltona spalvos – jos turi simbolinę prasmę, išreiškia vidinį nerimą, dramatizmą (Žvaigždėta naktis 1889, Gydytojo Gachet portretas, Kviečių laukas su varnais, abu 1890). V. van Gogho kūryba turėjo įtakos 20 a. dailės raidai, ypač fovizmui (H. Matisse’ui, M. de Vlaminckui), ekspresionizmui (E. Munchui).

P: Vincent van Gogh: the Complete Paintings / sud. J. F. Walter 2 v Köln 1993. L: H. Perruchot Van Gogo gyvenimas Vilnius 21995; The Letters of Vincent van Gogh / sud. M. Roskill New York 1963; J.‑P. Jouffroy La raison de Vincent Van Gogh Paris 1990.

1664

-Vincentas van Goghas; -Vincentas van Gogas; -Vinsentas van Gogas,

V. van Gogh. Van Gogho miegamasis (aliejus, 1888, Čikagos meno institutas)

V. van Gogh. Kelias Ettene (kreida, pieštukas, pastelė, akvarelė, 1881, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

V. van Gogh. Irisai (aliejus, 1890, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką