Dmacháuskas Vincentas (baltarusiškai Vikencij Dmachouski, lenkiškai Wincenty Dmochowski), Dmochòvskis 1805 ar 1807Naharodavičiai (Zietelos rj.), kitais duomenimis, Samiščiai (Ašmenos rj.) 1862 03 06Vilnius, Lietuvos tapytojas. Vladislovo Dmachausko tėvas. Lietuvių romantinio peizažo pradininkas. 1826–29 Vilniaus universitete studijavo tapybą (pas J. Rustemą) ir skulptūrą (pas K. Jelskį). Dalyvavo 1830–1831 sukilime, jį nuslopinus emigravo į Prūsiją. 1837–54 ir nuo 1858 gyveno Vilniuje, 1840 atidarė privačią tapybos mokyklą. Nutapė istorinių paveikslų (Kryžiuočiai ruošiasi pulti Punios pilį 1837), Trakų, Medininkų, Kriavo (Krėvos), Naugarduko, Galšios (Alšėnų) pilių griuvėsių vaizdų, Vilniaus apylinkių, Stakliškių, Baltarusijos įvairių vietų peizažų (Neris ties Verkiais 1840, Naharodavičių dvarelis 1843, Smuklė prie Pinsko balų 1851, Norviliškių vienuolynas, apie 1860), kaimo buities vaizdų (Naktigoniai pamiškėje 1854, Žydų vestuvės, apie 1860). Kūriniai gyvos kompozicijos; būdinga vaizdo idealizavimas, kruopštus peizažo elementų perteikimas, šešėliavimo efektai (ypač nakties peizažuose), suteikiantys didingumo, sukuriantys dramatišką nuotaiką. Nutapė kompozicijų pagal A. Mickevičiaus poemą Ponas Tadas (1855–59), portretų, restauravo tapybos kūrinių, dekoravo interjerų (Verkių rūmų salono, Burbiškių dvaro, Viešpaties Jėzaus bažnyčios Vilniuje, Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios). 1850–54 Vilniaus miesto teatrui sukūrė scenovaizdžių (S. Moniuszkos Halka, G. Rossini Italė Alžyre), kurie stilistiškai artimi jo molbertinei tapybai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.
917
V. Dmachauskas. Naharodavičių dvarelis (aliejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)