vrškinimo trãktas (tractus digestorius), žmogaus ir aukštesniųjų stuburinių gyvūnų kanalo pavidalo organų kompleksas, kurio pagrindinė funkcija – aprūpinti organizmą energinėmis medžiagomis. Virškinimo trakto organų sieną sudaro gleivinė su pogleiviu, raumeninis ir išorinis dangalai, turintys kiekvienam organui būdingų ypatumų. Virškinimo traktas prasideda burnos plyšiu, kurį supa lūpos, tęsiasi kaip burnos prieangis tarp lūpų, žandų ir dantų. Už dantų yra burnos ertmė, kurią iš viršaus riboja gomurys, iš apačios – burnos dugnas su liežuviu. Čia maistas sukramtomas, sumaišomas su seilėmis ir suformuojamas kąsnis, kuris patenka į ryklę. Šiame piltuvo pavidalo raumeningame vamzdelyje kryžiuojasi maisto ir oro takai. Ryklė stumia kąsnį į stemplę, kuri atsiveria į skrandį. Iš jo maistas patenka į plonąją žarną. Ją sudaro dvylikapirštė žarna, tuščioji ir klubinė žarnos. Klubinė žarna įeina į storąją žarną, kurios galinė dalis – tiesioji žarna baigiasi išange. Į virškinimo traktą atsiveria virškinimo liaukų latakai. Liaukų sekrete yra virškinimo fermentų ir juos aktyvinančių medžiagų. Burnoje yra 3 poros seilių liaukų. Kepenys ir kasa yra pilvo ertmėje, o jų latakai atsiveria į dvylikapirštę žarną. Virškinimas prasideda burnoje (pradedami skaidyti angliavandeniai), tęsiamas skrandyje (pradedami skaidyti baltymai) ir plonojoje žarnoje (visos maisto medžiagos suskaidomos iki įsiurbti tinkamų dalelių). Maisto medžiagų rezorbcija prasideda skrandyje, intensyviausiai – plonojoje žarnoje. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės medžiagos, formuojasi išmatos, kurios tiesiąja žarna (žarnynas) pašalinamos per išangę.
1307
-traktas; -virškinamasis traktas