Visatà, erdvės ir laiko, astronominių kūnų ir jų sistemų, reiškinių, visų medžiagos ir energijos žinomų ir numanomų formų visuma; kartais vadinama kosmosu. Tyrimams prieinama erdvės sritis vadinama stebimąja Visata arba Metagalaktika. Visatos kilmę, raidą, makrostruktūrą ir dinamiką tiria kosmologija. Visatos bendriausias savybes (medžiagos ir energijos tankį, slėgį, temperatūrą, erdvės kreivį) ir jų kitimą laikui bėgant nusako kosmologiniai modeliai. Dauguma jų pagrįsti bendrąja reliatyvumo teorija ir kosmologiniu principu – prielaida, kad Visata yra homogeniška ir izotropiška. Populiariausias yra standartinis Didžiojo Sprogimo modelis. Pagal šį modelį Visata pradėjo plėstis iš nepaprastai karštos, milžiniško tankio, su Plancko era siejamos fazės, kurioje slypėjo visa Visatos medžiaga ir energija. Nuo plėtros pradžios praėjus vos 10–35 s galimai įvyko ypač spartus, labai trumpai trukęs Visatos plėtimasis – kosminė infliacija. Didžiojo Sprogimo modelį patvirtina daugelis stebėjimo faktų, kurių svarbiausi yra galaktikų nuotolio ir raudonojo poslinkio sąryšis (Hubble’io dėsnis), vandenilio ir helio atomų gausų Visatoje santykis, atsiradęs dėl branduolinės sintezės, vykusios per Visatos gyvavimo pirmąsias 3 minutes, ir kosminė foninė spinduliuotė bei jos temperatūros fliuktuacijos. Dėl savosios traukos Visatos plėtra ilgainiui turėtų pamažu lėtėti, bet Ia tipo supernovų stebėjimai atskleidė per paskutiniuosius 5 mlrd. metų spartėjančią erdvės plėtrą, kurios priežastimi laikoma hipotetinė tamsioji energija. Šie ir kiti šiuolaikiniai kosmologinės svarbos stebėjimai, ypač kosminės foninės spinduliuotės matavimai iš kosminių observatorijų WMAP ir Planck, patikslino Visatos pagrindinius parametrus (lentelė). Visatoje vyrauja tamsioji energija ir tamsioji medžiaga, o įprastinė medžiaga, iš kurios sudarytos planetos, žvaigždės, galaktikos ir kiti mums žinomi Visatos objektai, sudaro tik apie 5 % Visatos visos medžiagos ir energijos. Dabartinis Visatos plėtros greitis, arba Hubble’io konstanta, yra apie 68 km/(s·Mpc). Tolimiausios erdvės sritys, iš kurių paleista šviesa mus dabar gali pasiekti (pvz., kosminės foninės spinduliuotės fotonai), dėl Visatos plėtros nuo mūsų yra jau nutolusios ≥46 mlrd. l.y. (šviesmečių), nes pati erdvė gali plėstis greičiau negu sklinda šviesa. Pagal Didžiojo Sprogimo hipotezę Visatos tolesnis likimas priklausys nuo erdvės geometrijos (arba medžiagos ir energijos tankio) ir tamsiosios energijos įtakos. Stebimoji erdvė yra plokščia (euklidinė), jos kreivis artimas nuliui, tankis artimas kritiniam (10–29 g/cm3), todėl Visata turėtų plėstis neribotą laiką. Jei dabar stebimas ir galimai tamsiosios energijos sukeliamas plėtros spartėjimas tęstųsi, galiausiai Visata ir jos turinys turėtų visiškai išsisklaidyti. Be Didžiojo Sprogimo modelio, yra kitų hipotezių (pvz., ankstyvosios chaotiškos infliacijos modelis), teigiančių, kad mūsų Visata yra tik viena iš daugelio pavienių visatų, sudarančių Multivisatą.

Lent. Visatos parametrai
barioninė medžiaga 4,9 %
tamsioji medžiaga 26,8 %
tamsioji energija 68,3 %
Hubble’io konstanta 67,8 ± 0,8 km/(s·Mpc)
Visatos amžius 13,80 ± 0,04 mlrd. metų
Visatos spindulys ≥46 mlrd. l.y.

1856

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką