Motiekà Vladas 1903 08 28Pakuodžiupiai (Piniavos vlsč.) 1975 07 06Pabradė (palaidotas Vilniuje), Lietuvos karo veikėjas. K. Motiekos tėvas. Pulkininkas leitenantas (1938). 1915–18 su tėvais gyveno Juzovkoje (dabar Doneckas). Grįžęs į Lietuvą 1920 10 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 baigęs Karo mokyklą 1921–27 tarnavo 2-jame raitelių pulke. 1928 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1934 – jų Generalinio štabo skyrių. 1934–37 Vyriausiojo kariuomenės štabo 3 (Operacijų) skyriaus viršininko padėjėjas (pavaduotojas), 1937–38 Pirmojo pėstininkų pulko bataliono vadas, 1938–40 Kariuomenės štabo karininkas, operacijų dalies vedėjas. Dėstė Aukštojoje karo mokykloje.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą buvo Mobilizacijos skyriaus viršininkas, vėliau – sovietinės kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso valdybos operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas, korpuso ryšių viršininkas. 1941 07–10 mokėsi karininkų kursuose Solnečnogorske (Maskvos sritis). 1941 10–1942 03 dėstė Omsko karo mokykloje. Nuo 1942 03 buvo SSRS kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos štabo viršininkas, nuo 05 – pulko vadas; pulkininkas (1942). 1944 02 su kitais 23 Lietuvos Respublikos buvusiais karininkais pasirašė kreipimąsi į Lietuvoje likusius lietuvių karininkus – kvietė nekovoti su artėjančia prie Lietuvos SSRS kariuomene.
1944 09–1945 03 sovietinės kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos vado pavaduotojas, 50-osios lietuvių šaulių atsargos divizijos vadas, 1945 05 paskirtas Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos vadu. 1948 baigė divizijos vadų kursus prie Frunzės karo akademijos Maskvoje. 1950–57 dėstė Vilniaus universitete, 1957–59 Lietuvos konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Karinio parengimo katedros viršininkas. 1964–75 dirbo LSSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje. 1946–50 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Gedimino 4 (1928) ir Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ordinai.
1947