Niùnka Vladas 1907 08 17Baisogala 1983 12 26Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. Filos. m. kand. (1971). LSSR Mokslų akademijos tikrasis narys (1976). 1928 įstojo į nelegalią Lietuvos komunistų partiją, bendradarbiavo komunistinėje spaudoje, veikė nelegaliose studentų organizacijose. Už antivalstybinę komunistinę veiklą 1928–31, 1938–39 ir 1939–40 kalintas. 1936 paskirtas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP Centro komitetas) sekretoriato vadovu. 1939 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 buvo vadinamojo Liaudies seimo vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 1940 08–1944 LSSR prokuroras. 1944 ir 1953–54 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto II sekretorius, 1948–61 agitacijos ir propagandos sekretorius, 1944–48 LSSR Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1948 dar ir švietimo ministras. 1946–50 ir 1961–68 dėstė Vilniaus universitete; docentas (1947). 1968–76 LSSR Mokslų akademijos Visuomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1940 viduryje ir 1943–44 laikraščio Tiesa, 1961–70 žurnalo Komunistas vyriausiasis redaktorius.
V. Niunka buvo vienas Lietuvos komunistų partijos pagrindinių ideologų, komunistinės pasaulėžiūros, partijos politinio kurso propaguotojų. Būdamas gerai išsilavinęs (mokėjo kelias užsienio kalbas) savo pranešimuose, straipsniuose ir knygose stengėsi teoriškai pagrįsti socializmo kūrimo Lietuvoje būtinumą. Pritarė sovietinėms represijoms, lietuvių kultūros, tradicijų naikinimui, sovietų organizuojamam vadinamajam kadrų valymui (senųjų darbuotojų atleidimui iš darbo), persekiojo kitaminčius, Katalikų Bažnyčią. 1946–62 SSRS, 1947–83 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1955–63 LSSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. 1937–83 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto, 1944–61 šio komiteto biuro narys. Laikydamasis marksizmo‑leninizmo nuostatų parašė knygų apie Katalikų Bažnyčios socialinę ir politinę veiklą.
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.
2769