Vladimir Spivakov
Spivakov Vladimir (rus. Владимир Спиваков, Vladimiras Spivakòvas) 1944 09 12Ufa, rusų smuikininkas, dirigentas, pedagogas. 1967 baigė Maskvos konservatoriją (J. Jankelevičiaus smuiko klasę), 1970 – jos asistentūrą. 1975 debiutavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1972–90 dėstė Gnesinų pedagoginiame muzikos institute; profesorius. Diriguoti privačiai mokėsi pas I. Gusmaną, konsultavosi su L. Maazeliu, L. Bernsteinu. Kaip dirigentas 1979 debiutavo su Čikagos simfoniniu orkestru. 1979 subūrė kamerinį orkestrą Maskvos virtuozai ir jam vadovauja. 1989 Colmare (Prancūzija) įkūrė muzikos festivalį, jo meno vadovas. 1994–2005 vadovavo meistriškumo kursams Ciuriche. 1999–2002 Rusijos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2001 Maskvoje surengė tarptautinį festivalį V. Spivakovas kviečia… (vyksta kas dveji metai). 2003 subūrė Rusijos nacionalinės filharmonijos orkestrą, jo dirigentas ir meno vadovas. 1994 įkūrė Vladimiro Spivakovo tarptautinį labdaros fondą.
Koncertinė veikla
Garsėja kaip W. A. Mozarto, F. Schuberto, P. Čaikovskio, D. Šostakovičiaus, kai kurių šiuolaikinių kompozitorių kūrinių interpretuotojas. Gastroliavo Europoje (ir Lietuvoje), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, dalyvavo muzikos festivaliuose.
Apdovanojimai
Kaip smuikininkas Paganini konkurse Genujoje laimėjo II premiją (1967), Montréalio tarptautiniame konkurse – I premiją (1969), tarptautiniame Čaikovskio konkurse Maskvoje – II premiją ir sidabro medalį (1970). Prancūzijos Garbės legiono ordino Karininko kryžius (2011).
L: S. Spivakova Ne vsjo Мoskva 2003; G. Brauener Les Années Spivakov Strasbourg 2004.
2271