Vladislovas Starevičius

Vladislovas Starevičius su dukterimi Irina (vėliau Irène)

Vladislovas Starevičius

V. Starevičius. Animacinio filmo Zanzabelė Paryžiuje kadras (1947)

V. Starevičiui skirta vaizdo memorialinė lenta Kaune (2007), šalia – elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūros (2014, kalvis Zenonas Baranauskas)

Starẽvičius Vladislovas (lenk. Władysław Starewicz, pranc. Ladislas Starewitch) 1882 08 08Maskva 1965 02 26Fontenay‑sous‑Bois (Île‑de‑France’o administracinis regionas), kino režisierius, dailininkas, operatorius. Erdvinės (lėlių) animacijos pradininkas. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų šeimos (tėvas – nuo Kėdainių, motina – nuo Kauno). 1886–1911 gyveno ir kūrė Kaune. Domėjosi entomologija, fotografija, piešė karikatūras žurnalams. 1911–19 Maskvos kino studijų režisierius, vienas pirmųjų Rusijoje pradėjo kurti pieštinius animacinius filmus. Nuo 1919 gyveno Italijoje, nuo 1920 – Paryžiuje.

Sukūrė pirmąjį Lietuvoje dokumentinį reportažą Prie Nemuno (Nad Nemanom 1909), mokslo populiarinamuosius filmus Laumžirgių gyvenimas (Žizn strekoz), Vabalai skarabėjai (Žuki‑skarabeji, abu 1909). V. Starevičius eksperimentavo su erdvine (lėlių) animacija, rašė savo filmams scenarijus, juos režisavo ir filmavo, gamino lėles ir dekoracijas. Lietuvių animacinio kino pradžia laikomas Kaune sukurtas eksperimentinis lėlių filmas Elniaragių kova (Lucanus Cervus 1910; manoma, pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas). Kiti svarbesni filmai: Vabzdžių aviacijos savaitė (Avijacionnaja nedelia nasekomych), Gražioji Lukanidė (Prekrasnaja Ljukanida), Kinematografijos operatoriaus kerštas (Mest kinematografičeskogo operatora, visi 1912), Žiogas ir skruzdėlė (Strekoza ir muravej 1913, pagal I. Krylovą). Režisavo ir nufilmavo apie 100 vaidybinių filmų (Baisusis kerštas / Strašnaja mest 1912, Portretas 1915, abu pagal N. Gogolį, Ruslanas ir Liudmila 1913, pagal A. Puškiną, Snieguolė / Sneguročka 1914, pagal A. Ostrovskį, Jūros žvaigždė / Zvezda moria 1918), jiems sukūrė novatoriškų kombinuoto filmavimo, filmavimo judančia kamera būdų. Paryžiuje sukūrė animacinių nespalvotųjų (Voro pinklėse / Dans les griffes de l’araignée 1920, Varlės, prašančios karaliaus / Les grenouilles qui demandent un roi 1922, pagal J. de LaFontaine’ą, Lakštingalos balsas / La voix du rossignol 1923, Lapės romanas / Le romande renard, kurtas 1928–30, parodytas 1937, dar vadinamas Lapinas Reinekis, pirmasis pasaulyje ilgametražis animacinis lėlių filmas) ir spalvotųjų (Paparčio žiedas / Fleurde fougère 1949, Paukštelis čiulbuonėlis / Gazouilly, petit oiseau 1953) filmų. Lėlių animaciniams filmams būdinga raiškūs charakteriai, išbaigta kompozicija, parodijos elementai, herojai itin individualizuoti, pabrėžiama jų mimika.

2007 Kaune atidengta vaizdo memorialinė lenta V. Starevičiui. 2014 šalia pastatytos pagrindinius režisieriaus sukurtų animacinių filmų veikėjus vaizduojančios elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūros (kalvis Zenonas Baranauskas).

Apie V. Starevičių sukurtas filmas Vabzdžių dresuotojas (2008, režisieriai L. Augutis, D. Ulvydas).

L: V. Mikalauskas Stebukladaris iš Kauno Vilnius 2005; W. Jewsiewicki Władysław Starewicz pionier sztuki filmowej i twórca filmu lalkowego Warszawa 1977, Ezop XX wieku: Władysław Starewicz pionier filmu lalkowego i sztuki filmowej Warszawa 1989; Starewicz: 1882–1965 Edinburgh 1983; L.‑B. Martin‑Starewitch, F. Martin Ladislas Starewitch: 1882–1965 Paris 2003.

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką