vlãsovininkai, rusų karinių formuočių, per II pasaulinį karą kolaboravusių su nacių Vokietija, nariai.
1944 11 14 Prahoje paskelbtas Rusijos tautų išvadavimo komiteto (pirmininkas A. Vlasovas) manifestas skelbė siekį nuversti bolševikų valdžią, sudaryti garbingą taiką su Vokietija, sukurti valstybę be bolševikų ir kapitalistų. Prie šio komiteto įkurta Rusijos išvadavimo armija (oficialiai neutrali Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atžvilgiu). Jos 1‑ąją diviziją (pradėta formuoti 1944 11; 18 000 karių, vadas generolas majoras Sergejus Buniančenko) sudarė pėstininkų, artilerijos pulkai, prieštankinis divizionas, ji buvo ginkluota velkamąja, zenitine, savaeige artilerija, minosvaidžiais, liepsnosvaidžiais. 2‑oji diviziją (suformuota 1945 01; 12 000 karių, vadas generolas Grigorijus Zverevas) sudarė pėstininkų, pionierių batalionai, artilerijos pulkas. Vėliau suformuota mokomoji brigada (7000 karių), karininkų mokykla (ją baigė 244 karininkai), karinės oro pajėgos (38 lėktuvai).
A. Vlasovas per Rusijos išvadavimo armijos (vlasovininkų) pratybas, 1944
1945 pradžioje Rusijos tautų išvadavimo komitetui buvo pavaldūs apie 100 000 karių. 1945 02 vlasovininkų daliniai kovėsi su SSRS kariuomene prie Oderio, 1945 04 – piečiau Fürstenbergo. 1‑oji divizija dalyvavo Prahos sukilime (žuvo ir sužeista 300 karių), vėliau atsitraukė nuo Prahos ir 05 11 pasidavė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei; dalis 2‑osios divizijos karių pateko į SSRS nelaisvę. Po II pasaulinio karo daugumą vlasovininkų Sąjungininkai išdavė SSRS, čia jie buvo represuoti.
67
-Rusijos išvadavimo armija